Ekonomisto Michaelio Brouno Ayre knyga apie škotus Kėdainiuose ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Škotų kilmės M. B. Ayre gyvendamas Lietuvoje susidomėjo škotų bendruomenės Kėdainiuose istorija, ypač jos indėliu į Lietuvos ekonomiką ir verslą – mat daugelis Kėdainiuose gyvenusių škotų buvo pirkliai. M. B. Ayre ne tik pats tyrė škotų bendruomenės LDK istoriją, bet ir skatino tai daryti kitus. Vienu didžiausių M. B. Ayre pagalbininkų tapo kėdainietis archeologas A. Juknevičius, 2015 m. išleistos archeologiniais duomenimis paremtos publikacijos apie Kėdainių škotų namus autorius. Šios knygos leidybos mecenatai buvo M. B. Ayre ir jo žmona Ona. M. B. Ayre taip pat palaikė glaudžius ryšius su Kėdainių krašto muziejumi. Tyrėjai žino, kad škotai senuosiuose Kėdainiuose yra savotiškas fenomenas – jokiame kitame LDK mieste nebuvo jų daugiau, jokiame kitame mieste jie neatliko tokio reikšmingo vaidmens. LDK sostinėje būta tiek škotų evangelikų reformatų, tiek škotų katalikų, tiek pirklių ir amatininkų, tiek medikų ir universiteto dėstytojų. Kartais teigiama, kad Lietuvos sostinėje XVII a. galėjo gyventi apie 80–100 škotų. Tačiau šie skaičiai perdėti. Recenzuojamoje knygoje M. B. Ayre nurodo mažesnį skaičių – 35–40 (p. 43). Jis mini Joną Davidsoną, Davidą Gilbertą ir Jakubą Ogilvie, kurie 1655 m. pabėgę nuo maskvėnų grįžo ne į Vilnių, o į Kėdainius. Pasak jo, XVII a. pabaigoje Vilniuje buvo 13–14 škotų, o XVIII a. pradžioje tik 4–5 asmenys (p. 173–182). Kėdainiuose buvo gausios vokiečių ir žydų bendruomenės, tačiau šios etninės grupės buvo būdingos daugeliui LDK miestų. Škotiškas senosios Kėdainių visuomenės aspektas leidžia susieti šį mikropasaulį su ankstyvųjų naujųjų laikų LDK, Abiejų Tautų Respublikos (toliau ATR) ir Europos religijos, migracijos ir etniškumo procesais. Škotai Kėdainiuose buvo pasiturintys pirkliai, krautuvių ir smuklių savininkai, kreditoriai, magistrato pareigūnai, reformatų bažnyčios rėmėjai, gimnazijos dėstytojai. Nuo 1628 m. škotai kūrėsi Didžiojoje Rinkoje, Didžiojoje, Senojoje ir Arklių (dabar Radvilų) gatvėse. Sklypus jie, miesto savininkui kunigaikščiui Kristupui II Radvilai leidus, supirkinėjo iš vietinių gyventojų. Įsigytuose sklypuose škotai mūrijo vieno ir dviejų aukštų U, L ir I formų namus su stačiais stogais ir aukštais renesansiniais frontonais. Dviaukščių namų pirmuose aukštuose laikė krautuves ir smukles, antruose aukštuose gyveno, po namais išmūrytuose rūsiuose sandėliuodavo prekes. Škotų namams būdingos tapytos skliautuotos pirmųjų aukštų perdangos ir medinės galerijos kiemuose. Prie Nevėžio prieplaukos škotai laikė laivus. Jais į Karaliaučių plukdė javus, linus, kanapes, vašką, lajų