Evaluation of industry competitiveness dimension of energy efficiency

Jau kelis dešimtmečius skiriamasis Europos Sąjungos (ES) politikos bruožas yra ambicingų aplinkos apsaugos tikslų kėlimas. Europos Komisija savo strategija „Europos žaliasis kursas“ siekia, kad ES iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Taip pat siekiama ES ekonomikos augimą atsieti nuo energetikos išteklių naudojimo, o ekonomiką pertvarkyti taip, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų nulinis. Šiai vizijai įgyvendinti ir lygiagrečiai išlaikyti ES pramonės konkurencingumą energijos vartojimo efektyvumo didinimas turi tapti kiekvienos ES valstybės narės pramonės politikos prioritetu. Tam, kad ši vizija taptų realybe, be kitų priemonių ES taip pat planuoja investuoti į aplinką tausojančias technologijas, remti inovacijas diegiančią pramonę, mažinti energetinio sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro bei didinti energijos vartojimo efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos apsaugos ir pramonės konkurencingumo tarpusavio ryšio kompleksiškumo kontekste kyla klausimas ar galima pagrįstai įvertinti ir palyginti didelį energijos kiekį vartojančios pramonės konkurencingumą Europos valstybių kontekste. Todėl šios disertacijos mokslinio tyrimo tikslas yra parengti pramonės konkurencingumo vertinimo koncepcinį modelį, įtraukiant energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos švelninimo dedamąsias, šio modelio pagrindu suformuoti pramonės konkurencingumo vertinimo energijos vartojimo efektyvumo indeksą ir jį empiriškai pritaikyti didelį energijos kiekį suvartojančiose pramonės šakose. Disertacijoje atlikto empirinio tyrimu buvo ištirta 19 Europos valstybių didelį energijos kiekį vartojančių pramonės šakų konkurencingumas, tirtos šalys suskirstytos į grupes, išskirti veiksniai lemiantis pramonės šakos konkurencingumą.Setting ambitious environmental targets has been a hallmark of European Union (EU) policy for decades. The European Commission's strategy "A European Green Deal" aims to make the EU a climate-neutral continent by 2050. It also seeks to decouple the EU's economic growth from the use of energy resources and restructure the economy so that net greenhouse gas emissions are zero. To achieve this vision and maintain the competitiveness of the EU industry, improving energy efficiency must become a priority for industrial policy in every EU State. To make this vision a reality, the EU plans to invest in environmentally friendly technologies, support innovative industry, reduce the energy sector's dependence on fossil fuels and improve energy efficiency, among other measures. In the context of the complex interrelationship between energy efficiency, environmental protection and industrial competitiveness, the question arises whether the competitiveness of energy-intensive industries in European countries can be reasonably assessed and compared. Therefore, the research aims to develop a conceptual model for the assessment of industrial competitiveness, including energy efficiency and climate change mitigation components, to develop an energy efficiency index for the assessment of industrial competitiveness based on this model and to apply it empirically to energy-intensive industries. The empirical study carried out in this dissertation investigated the competitiveness of energy-intensive industries in 19 European countries, divided the countries studied into groups and identified the factors determining the competitiveness of the industries