Problems of criminalization and construction of fraudulent and negligent accounting

Straipsnyje analizuojami apgaulingos ir aplaidžios apskaitos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsniuose probleminiai kriminalizavimo aspektai, baudžiamajame įstatyme egzistuojančios spragos bei trūkumai. Pasitelkus tyrimo, teismų praktiką ir patirtį baudžiamosiose bylose, nurodomos baudžiamojo įstatymo silpnosios vietos bei neatitikimai baudžiamosios teisės teorijai, pripažintiems principams, taip pat trūkumai, susiję su padarinių aprašymu įstatyme, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimu, kritikuojama situacija, kai praktikoje dėl įstatymo neapibrėžtumo nukenčia tikslingumo, represijos ekonomijos ir kiti pripažinti principai. Analizuojama ir kritikuojama praktika, kai veikos inkriminuojamos formaliai, sistemingai nevertinant apskaitos proceso, terminų, o padariniai kaip vertinamasis požymis, neturintis objektyvių ribų, priklauso vien nuo specialių žinių taikymo ir iš esmės gali būti nustatyti dauguma atvejų. Akcentuojama ir tai, kad specialiųjų žinių pritaikymas turi ypatingą reikšmę ne tik įrodinėjant, bet ir nustatant veikos nusikalstamumą. Dėmesys skiriamas adekvačių kriminalizavimo kriterijų paieškai, kaip vienas iš jų iškeliamas žalos principas.This article reveals problematic aspects of the criminalization and construction of criminal acts of fraudulent and negligent accounting according to the Criminal Code of Lithuania. As the existing wording of the Criminal Code suffers from particular shortcomings, the author aims to identify them, provide a reasonable critique, and offer suggestions for improvement. With the help of the analysis of courtroom practice and personal experience in criminal cases, the author notes the obvious shortcomings of the law – such as the lack of adequacy in the wording of criminal acts regarding criminal consequences (i.e., “inability to determine, in whole or in part, the size or structure of a person’s activities, assets, equity, or liabilities”). The weaknesses of criminal law and inconsistencies with the theory of criminal law, as well as recognized principles and the delimitation of administrative and criminal liability, are analyzed. The author also criticizes the practice of investigation when acts are formally incriminated, as this often takes place without systematic evaluation of the accounting process, without deadlines, and with criminal consequences as an evaluative feature without objective limits. The author provides suggestions for adequate criteria for criminalization and suggestions for the improvement of the criminal law – one of which is the principle of harm