Kritinio mąstymo supratimo ir kritinio mąstymo įgūdžių mokymo(si) sąveika

Sparčiai besikeičiančiame, informacijos valdomame pasaulyje kritinis mąstymas laikomas vienu iš aukštojo mokslo tikslų. Kritinio mąstymo ugdymas įvardijamas kaip sąmoninga ir tikslinga mokymo ir mokymosi veikla: dėstytojai laikomi aktyviais veikėjais, kurių supratimas apie kritinį mąstymą daro įtaką jų darbui ir sąveikai su studentais ugdant kritinį mąstymą. Šio straipsnio tikslas – pristatyti supratimo apie kritinį mąstymą ir kritinio mąstymo įgūdžių mokymo ir mokymosi sąveiką Lietuvos aukštosiose mokyklose. Atliktas reprezentatyvus kiekybinis tyrimas, internetinėje apklausoje dalyvavo 152 dėstytojai ir 1512 studentų. Tyrimo duomenys atskleidė, kad dėstytojai ir studentai laikėsi nuomonės, jog kritinis mąstymas yra asmens pažintinių gebėjimų visuma. Kritinis mąstymas vertinamas kaip procesas, kuris priklauso nuo asmens įgūdžių, polinkių, vertybių ir įsitikinimų. Faktorinė analizė atskleidė du veiksnius – kritinio mąstymo sampratos nelankstumą ir elastingumą, – turinčius įtakos kritinio mąstymo įgūdžių mokymui ir mokymuisi. Pirmasis veiksnys apima supratimą, kad kritinis mąstymas yra įgyta savybė, kurią galima ugdyti, antrasis – kad kritinis mąstymas yra įgimta asmens savybė, todėl statiška. Šie veiksniai sąveikauja su pastangomis mokyti ar mokytis kritinio mąstymo.This article aims to present the interaction between understanding of critical thinking and teaching and learning of critical thinking skills in higher education in Lithuania. Representative quantitative research was implemented, and 152 teachers and 1512 students took part in the survey. Exploratory factor analysis revealed two factors – the rigidity and elasticity of the conception of critical thinking – that have an impact on teaching and learning of critical thinking skills