Mokymosi trukmės reikšmė nuostatoms į kitus ir pasitenkinimui gyvenimu

Įvadas. Jau nuo antikos laikų pasitenkinimas gyvenimu buvo asmens ir visuomenės dėmesio centre. Vis dėlto santykinai mažai žinoma, kokios asmens savybės gali sąlygoti pasitenkinimą gyvenimu. Galima manyti, kad aukštesnis išsilavinimas, siejamas su geresne sveikata, gali būti vienas iš veiksnių, padidinančių kognityvinį gerovės aspektą – pasitenkinimą gyvenimu. Taip pat žinoma, kad pasitenkinimas gyvenimu siejasi su teigiamu požiūriu į kitus žmones. Vis dėlto nėra aišku, ar išsilavinimo lygmuo tiesiogiai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu, ar per tam tikrus požiūrius (nuostatas). Tad šio tyrimo tikslas yra įvertinti mokymosi trukmės reikšmę nuostatoms į kitus ir pasitenkinimui gyvenimu reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų imtyje. Tyrimo metodai ir duomenys. Tiriamųjų pasitenkinimas gyvenimu ir požiūris į kitus žmones buvo vertinami ekspertų sukurtu vieno klausimo metodu. Straipsnis parengtas naudojant duomenis, surinktus nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ metu. Šio tyrimo imtis sudaryta iš 1127 asmenų, kurių amžius – nuo 18 iki 87 metų (M=48). Statistinė analizė atlikta taikant koreliacinę analizę ir paprastuosius mediacijos (tarpininkavimo) modelius. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ilgesnė mokymosi trukmė tiesiogiai prognozuoja teigiamesnes nuostatas į kitus asmenis, o netiesiogiai – per labiau teigiamas nuostatas į kitus žmones (kontroliuojant amžių, lytį ir pajamų lygį). Tyrimo rezultatai patvirtinta išsilavinimo reikšmę pasitenkinimui gyvenimu per teigiamą požiūrį į kitus žmones ir veikia pasitenkinimą gyvenimu ne tik kaip aukštesnių pajamų prediktorius. Ilgesnė mokymosi trukmė per labiau teigiamas nuostatas į kitus prognozuoja aukštesnį pasitenkinimą gyvenimu nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir pajamų lygio. Reikšminiai žodžiai: mokymasis, nuostatos, pasitenkinimas gyvenimu, reprezentatyvi imtis, suaugusieji.Introduction. Life satisfaction has been a major goal of both the individual and society since ancient times. Nevertheless, relatively little is known about which personal characteristics can affect our satisfaction with life. It may be assumed that higher levels of education, being related to better health, may also be a factor increasing one’s cognitive element of well-being i.e., life satisfaction. It is also known that satisfaction with one’s life is also related to positive attitudes towards other people. Nevertheless, it is not clear whether education is directly related to satisfaction with life or via certain attitudes. The purpose of the study is to analyze links between the length of education and satisfaction with life with regard to positive attitudes toward others using a representative sample. Methods and data. Expert-generated single-item questions were used to measure the level of satisfaction with life and attitudes towards other people. The study is based on the data (N=1127) of the Lithuanian National Science Programme “Welfare society”. Respondents were between 18 and 97 years of age (M=48). For statistical analysis correlation and simple mediation models were used. Results. The analysis of the data showed that higher levels of life satisfaction were predicted by years of completed education directly, and indirectly – through more positive attitudes towards others, while controlling for age, gender, level of income. Discussion. The study confirms previous findings that education is related to life satisfaction through more positive attitudes towards others and suggests that education impacts on life satisfaction not only as a promoter of higher income. Conclusion. Longer duration of studying (learning) is related to higher satisfaction with life and more positive attitudes towards others independently of gender, age and income. Keywords: learning, attitudes, life satisfaction, representative sample, adults