Pėsčiųjų mirtingumo tendencijos Lietuvoje per keturis dešimtmečius

Tyrimo tikslas buvo nustatyti vaikų (0-14 metų) ir paauglių (15-19 metų), kaip pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumo tendencijas per keturis dešimtmečius pereinamojo laikotarpio Lietuvoje. Mirčių nuo eismo traumų duomenys buvo gauti iš Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir iš Sveikatos informacijos centro archyvo. Mirtingumo tendencijų analizei buvo naudoti tiesinė regresija ir laiko eilučių moduliai. Nepriklausomybės atkūrimas (1991 metais) sietas su intervencija, jos efektu ir trendo pokyčiu, o gyventojai traktuojami kaip aiškinamasis veiksnys naudojant laiko eilučių modelius. Tyrimo rezultatai parodė, kad intervencijų poveikis (reformos bei su Nepriklausomybės atkūrimu susiję pokyčiai) pėsčiųjų mirtingumui mūsų laiko eilučių modelyje buvo labai statistiškai reikšmingas vaikams nuo 0 iki 14 metų (p <0,001) ir reikšmingas jauniems žmonėms nuo 15 iki 19 metų amžiaus (p <0,05). Kontrolinėse grupėse - ne pėsčiųjų eismo dalyvių (0 - 14 metų amžiaus grupėje) ir suaugusiųjų pėsčiųjų grupėje (asmenys per 19 metų) - reikšmingų mirtingumo nuo eismo traumų pokyčių nepastebėta. 15 - 19 metų amžiaus paauglių grupėje reformų poveikis taip pat buvo reikšmingas ne pėstiesiems eismo dalyviams (p <0,05). Šie rezultatai rodo, kad pokyčių ir priemonių, taikytų laikotarpiu po Nepriklausomybės atkūrimo, poveikis buvo reikšmingesnis vaikams, kurie dalyvavo eisme kaip pėstieji, nei suaugusiems pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams (ne pėstiesiems). Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumas reikšmingai sumažėjo 0-14 vaikų ir 15-19 metų amžiaus paauglių grupėse. Lietuvoje laikotarpiu po Nepriklausomybės atkūrimo buvo stebimos mirtingumo nuo eismo traumų ir pėsčiųjų mirtingumo mažėjimo tendencijos. Politiniai bei ekonominiai pokyčiai, sistemingos sveikatos priežiūros reformos, nuosekliai įgyvendinamos prevencinės priemonės tikriausiai prisidėjo prie šio mirtingumo mažėjimo. Tikslinės eismo saugos priemonės buvo kelių eismo taisyklių tobulinimas ir pėsčiųjų švietimui bei saugiai aplinkai skirtos prevencinės priemonės. Kadangi vaikai pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, rekomenduojama nepertraukiamai taikyti jų saugos mokymo ir eismo saugos stiprinimo priemones. Prevencinė veikla turi būti skirta ir suaugusiems pėstiesiems eismo dalyviams. Raktažodžiai: pėstieji, mirtingumas, tendencijos, vaikai, jaunimas.The aim of the study was to examine the long-term trends in pedestrian mortality for children (aged 0 to 14 years) and young people (aged 15 to 19 years) over four decades in transitional Lithuania. Methods. Road traffic fatality data were obtained from Statistics Lithuania and the Archives of Health Information Centre. Trends were analysed by linear regression using “Independence” as a slopechanging intervention in 1991 and population as a further explanatory factor in structural time series models. Results. The impact of the interventions, along with the reforms and changes related with the Independence, on pedestrian fatality trends in our time series model was found highly statistically significant for children 0 to 14 years (p<0.001) and still significant for young people 15 to 19 years (p<0.05). No significant impact on the trend of road traffic deaths was found for the “control-groups” of non-pedestrian road users in the age group 0 to 14 years and adult pedestrians (over 19 years of age). For the age group 15 to 19 years the effect of reforms was also significant for non-pedestrians (p