Health assessment impact on the quality of life of imprisoned women

Tikslas – nustatyti Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų subjektyvią sveikatos būklę ir jos įtaką gyvenimo kokybei. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2017 m. Panevėžio moterų pataisos namuose. Jame dalyvavo 60 įkalinimo įstaigoje kalinčių moterų, tai sudarė 24 proc. tyrimo metu kalinčių šioje įstaigoje moterų. Respondenčių amžius buvo nuo 19 iki 72 metų, jų amžiaus vidurkis – 42,51 ± 13,87 metų. Tyrimas buvo atliekamas vykdant anoniminę anketinę apklausą. Joje dalyvavimas buvo savanoriškas, validuotą klausimyną sudarė klausimai, pagal kuriuos vertinti kalinčių moterų demografiniai rodikliai, sveikatos nusiskundimai bei moterų gyvenimo kokybė pataisos namuose. Taip pat buvo klausiama apie patiriamą stresą, kuris vertintas pasirinkus Likerto skalę (1 – visai ne, 5 – labai). Rezultatai. Beveik pusė moterų (48,3 proc.) savo gyvenimo kokybę vertino nei blogai, nei gerai, 15 proc. respondenčių vertino blogai, o 13,3 proc. – gerai. Pusė (51,7 proc.) apklaustų moterų savo dabartinę sveikatos būklę vertino vidutiniškai, beveik penktadalis (18,3 proc.) – gerai, kas dešimta (10 proc.) respondentė – gana gerai, po 5 proc. – gana blogai ir blogai. Palyginę respondenčių gyvenimo kokybės ir jų dabartinės sveikatos būklės vertinimą pastebėjome, kad statistiškai reikšmingai kuo geriau jos vertina savo sveikatos būklę, tuo geresnis yra gyvenimo kokybės vertinimas (r = 0,500; p = 0,0001). Išvados. Gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, apimanti fizinius, psichologinius, socialinius ir ekonominius žmogaus gyvenimo aspektus. Nors gyvenimo kokybės vertinimas yra subjektyvi kiekvieno individo nuomonė, įkalinimo įstaigose esantys asmenys nenuginčijamai pasižymi prastesne gyvenimo kokybe nei bendra populiacija. Todėl vienas pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti sveikatos priežiūros gerinimas įkalinimo įstaigose. Reikšminiai žodžiai: pataisos namai, gyvenimo kokybė, subjektyvus sveikatos vertinimas, sveikatos būklė, moterų sveikata.The aim. To determine the subjective health assessment of imprisoned women and its impact on the quality of women life. Material and methods. The study was conducted at Panevėžys women correctional facility in 2017. The total number of interviewees that agreed to participate in the research consists of 60 and that accounted for 24 percent of all incarcerated women. Respondents range in age from 19 to 72 years. The mean age of the respondents was 42.51 ± 13.87 years. The study was conducted by using an anonymous questionnaire. Women took part in the study voluntarily. The validated questionnaire consisted of questions that assessed the sociodemographical data of women prisoners and their quality of life in a correctional facility. Results. Almost half of women (48.3 %) rated their quality of life as neither bad nor good, 15 % of women rated it as badly, and 13.3 % rated it as well. Half (51.7 %) of the respondents rated their current health condition as average, almost a fifth (18.3 %) rated it as well, every tenth (10 %) – as fairly good, and 5 % each – pretty bad and bad. Comparing the respondent’s estimation of the quality of life with the assessment of their current health status, we found that statistically significant, the better they rate their health status, the better the rating of the quality of life is (r = 0.500; p = 0.0001). Conclusions. Quality of life is a broad concept that encompasses the physical, psychological, social, and economic aspects of human life. Although the assessment of the quality of life is a subjective opinion of each person, incarcerated people inevitably have a lower quality of life than the general population. Therefore, one of the main solutions to these problems should be to improve health care in prisons. Keywords: correction house, quality of life, subjective health assessment, women’s health