Militant atheism in Lithuanian Soviet marxism

Straipsnyje atskleidžiamos marksistinio ateizmo sovietmečio Lietuvoje metodologinių principų prieštaros: parodoma, kad stalinistinio laikotarpio karingosios ateistinės propagandos, kaip ideologinės kovos su klasiniais priešais, sampratą pamažu keitė religijos kaip vieno iš antstato reiškinių (t. y. ideologijos) marksistinė kritika ir raidos tyrimai. Glaustai supažindinama su šių nuostatų kilme. Teigiama, kad karingajam ateizmui (I. Zaksas, A. Gaidys, J. Mačiulis ir kt.) būdingas tendencingumas, partiškumo principo, religijos gnoseologinių šaknų sureikšminimas, bet kokio pozityvaus religijos poveikio visuomenei ir kultūrai neigimas, orientacija į praktinę propagandinę veiklą, skurdi teorinė argumentacija. Aptariami programiniai bandymai atnaujinti karingojo ateizmo nuostatas, parodomi jų teoriniai ir ideologiniai šaltiniai. Raktažodžiai: Lietuvos filosofija, marksizmas, sovietinis laikotarpis, ateizmas, religija.The paper deals with the methodological contradictions characterized by Marxist atheism principles in Soviet Lithuania: it is shown that the concept of militant atheistic propaganda in Stalinist period, which was understood as the ideological struggle against class enemies, was slowly displaced by the Marxist critique and historical researches concerning religion, as one of the phenomenon belonging to superstructure (i.e. ideology). The theoretical sources of these views are presented concisely. It is argued that the militant atheism (I. Zaksas, A. Gaidys, J. Mačiulis et al.) overestimates the principle of partisanship and epistemic roots of religion, denies any positive impact of religion on society and culture, focuses on practice of propaganda, and provides poor conceptual argumentation. The programmatic attempts to renew the principles of militant atheism are deliberated. Key words: Lithuanian philosophy, marxism, soviet period, atheism, religion