Crimes against humanity and genocide in international law and law of Lithuania

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama nusikaltimų žmoniškumui sąvokai ir genocidui kaip ypatingam nusikaltimų žmoniškumui tipui tarptautinėje viešojoje ir baudžiamojoje teisėje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tyrimo metu analizuoti keturi pagrindiniai aspektai: pirma, nusikaltimų žmoniškumui sąvokos raida; antra, nusikaltimų žmoniškumui corpus delicti (bendrieji elementai ir požymiai); trečia, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido nežmoniško elgesio veiksmai; pabaigoje pateikiama nusikaltimų žmoniškumui tarptautinėje teisėje ir LR teisės aktuose lyginamoji analizė siekiant atskleisti dabartinių nacionalinės teisės aktų neatitikimus ir trūkumus tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo procese. Tarptautinėje teisėje nusikaltimų žmoniškumui sąvoka pirmą kartą pavartota 1945 m. Niurnbergo karo tribunolo įstatuose. Šią sąvoką Niurnbergo karo tribunolo įstatuose galima apibūdinti tokiais elementais ir požymiais: nusikaltimai žmoniškumui įvykdyti prieš bet kokius civilius gyventojus; nusikaltimai žmoniškumui įvykdyti tiek taikos, tiek karo metu, jų kvalifikacijai būtina sąsaja su karo nusikaltimais arba nusikaltimais taikai (t. y. nusikaltimai žmoniškumui pripažinti savarankišku nusikaltimu). Be to, Niurnbergo karo tribunolo įstatuose pripažįstama, kad nusikaltimai žmoniškumui turi būti valstybės nusikalstamos veikos rezultatas ir juos įvykdyti gali civilinės arba karinės valdžios pareigūnai, arba faktiniai agentai (pastarasis reikalavimas vadinamas baudžiamosios politikos elementu).The study concentrates on the concept of the crimes against humanity (hereinafter referred to as crimes against humanity if not pointed otherwise) and the crime of genocide as a special type of crimes against humanity in International Public and International Criminal Law as well as in the National Law of the Republic of Lithuania. The study analyses four main aspects: firstly, the development of the concept of crimes against humanity; secondly, corpus delicti (general elements and features) of crimes against humanity; thirdly, inhumane acts of crimes against humanity and genocide; and at end the comparative analysis of crimes against humanity in International Law and crimes against humanity in Laws of Lithuania is presented in order to reveal inconsistencies and shortcomings of existing national legislation in the process of the implementation of international obligations. A definition of crimes against humanity in International Law was first introduced in the Charter of Nuremberg International Military Tribunal (IMT) in 1945. The concept of crimes against humanity in the Charter of IMT may be characterised by the following elements and features: crimes are carried out against any civilian population; crimes may be committed during war or during peace time, but with the compulsory requirement that the crimes against humanity are being committed in conjunction with the war crimes or crimes against peace (i.e. crimes against humanity were established as a special sub-type of the war crimes). Furthermore the jurisprudence of IMT pointed out that crimes against humanity must be a result of a state’s criminal conspiracy and be committed by the military officers, civil servants or actual agents of the state (the latter requirement is called element of criminal policy) [...