Globalus pilietybės ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: etnografinis tyrimas

Pripažįstama, kad visuomenė tampa globalia, perimdama įvairių tautų savitumą. Tai kreipia švietimą nauja kryptimi, formuojasi globalaus švietimo sąvoka, apimanti siauresnes švietimo sistemos sritis. Vis dažniau orientuojamasi į globalų ugdytinių pilietiškumą, jo ugdymą, siekiant plėsti pažinimo ribas nuo artimiausios aplinkos iki pasaulio lygmens. Ugdymo procese akcentuojama tarpkultūrinė aplinka, kitų šalių pažinimas, dalyvavimas kuriant saugų ir tvarų pasaulį, aktyviai dalyvaujant pilietinėje veikloje – ne tik gimtoje šalyje, bet ir pasaulio kontekste. Ikimokyklinio ugdymo institucijos nurodomos kaip pagrindinės pradedant tarpkultūrinį dialogą ir sėkmingai jį plėtojant. Čia dedami atvirumo kitoms kultūroms, empatijos, pagarbos kitoms rasėms pagrindai, ugdytiniai skatinami aktyviai dalyvauti pilietinėse veiklose, prisidėti prie saugios, švarios ir tvarios aplinkos kūrimo, kad suvoktų, jog jie yra ne tik savo gimtosios šalies, bet ir pasaulio gyventojai. Tyrimo objektas – globalaus pilietiškumo ugdymas priešmokyklinėje vaikų grupėje. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kaip ugdomas globalus pilietiškumas priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje. Formuluojamas tyrimo tikslas – formalioje ugdomojoje veikloje atpažinti priešmokyklinio amžiaus vaikų globalaus pilietiškumo ugdymo apraiškas. Uždaviniai: 1) apžvelgti Europos Sąjungos organizacijų dokumentus ir įvairių autorių studijas, kuriose pristatomas globaliojo pilietiškumo ugdymo aktualumas priešmokykliniame amžiuje; 2) pristatyti vaikų globaliojo pilietiškumo ugdymo priešmokyklinėje grupėje mikroetnografinio tyrimo rezultatus. Metodai: teorinė dokumentų ir tyrimų apžvalga, švietimo dokumentų turinio analizė ir sintezė, mikroetnografinis priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės bei jų formaliojo ugdymo veiklos stebėjimas, etnografinis interviu su priešmokyklinio ugdymo pedagogais, etnografinė tyrimo duomenų analizė ir apibendrinimas. Pateikiant dalį etnografinio tyrimo duomenų analizės galima teigti, kad globalus pilietiškumas ugdomas priešmokykliniame amžiuje ikimokyklinėje įstaigoje. Analizuojant surinktą medžiagą išskirtos kelios su globalaus pilietiškumo ugdymu susijusios temos. Tai pasaulio gyventojo tema ir su ja įvairiais semantiniais ryšiais (įtrauktis, erdvinis požymis) susijusios potemės. Apibendrinant galima teigti, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai formuojasi savo pasaulio piliečio tapatybės suvokimą. Artimiausios aplinkos ribos plečiamos iki pasaulio, kosmoso ir visatos lygmens, tai leidžia ugdytiniams suvokti save kaip visatos, pasaulio dalį. Priešmokyklinukai suvokia, kad jie yra pasaulio gyventojai ir juos supa kiti pasaulio gyventojai, pasižymintys tomis pačiomis savybėmis (požymiais). Draugiškas elgesys, pagalba, savitarpio supratimas, teigiamos emocijos, meilė artimui, pagarba, tolerancija, pagalba – būtinos savybės, kuriant saugią ir švarią aplinką bei vienas iš globalių problemų sprendimų. Globalios problemos, dalyvavimas jas sprendžiant – tai kita išskirta tema, kuriai priskirtos potemės, susijusios šiais semantiniais ryšiais: įtrauktis, veiksmo atlikimo vieta, priežastis ir pasekmė. Priešmokyklinio amžiaus vaikai geba atpažinti ir kalbėti apie globalias šiuolaikinės visuomenės problemas: benamiai žmonės, beglobiai gyvūnai, gamtos tarša ir saugojimas, tolerancija kitataučiams. Ugdytiniai mato šias problemas savo artimiausioje aplinkoje (kieme, rajone, šalyje) ir sieja artimą aplinką su pasauliu (kitomis šalimis), kur žmonėms kyla tų pačių problemų. Ugdytiniai ne tik atpažįsta globalias problemas, bet ir aktyviai apie jas kalba. Daugelis jų pasakoja, kaip patys prisideda prie šių problemų sprendimo, t. y. renka šiukšles, rūšiuoja atliekas, neteršia gamtos, rūpinasi benamiais gyvūnais, šelpia benamius, vargšus ir sergančiuosius maistu, artimoje aplinkoje pastebi vis daugiau kitataučių ir pagarbiai apie juos kalba. Pagrindžiama nuomonė, kad vaikai priešmokykliniame amžiuje žino ir geba kalbėti apie visų pasaulio gyventojų indėlį kuriant saugią, tvarią ir taikią aplinką. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: pasaulinio pilietiškumo ugdymas, ikimokyklinio amžiaus vaikai, formalioji edukacinė veikla.The aim of this article is to provide an overview of pre-school global citizenship education. Modern society is facing new challenges and social problems affecting all people. In order to tackle them successfully, it is advisable to talk with children about these issues from an early age. The pre-school age is described as the most appropriate time to develop global citizens who are able to recognise the problems of the modern world not only in their immediate environment, but also to understand the links between their immediate environment and the world. The paper presents some of the results of a micro-ethnographic study conducted at X pre-school. The observation of a group of pre-school children was carried out, and interviews with pre-school teachers were organised. The data gathered from the study revealed that global citizenship education is manifested in the formal activities of pre-school children. Global citizenship is manifested through children’s construction of knowledge about their immediate environment and their home country, complemented by new knowledge about the world. Children are able to acknowledge themselves as global citizens, to recognise and talk about social problems in the context of the immediate environment and the world, propose solutions to global problems, and contribute actively to the creation of a clean, safe and sustainable environment. KEY WORDS: global citizenship education, pre-school children, formal educational activities