Contexts of exit in the migration of Russian speakers from the Baltic countries to Ireland

Neseniai Airija tapo pagrindiniu kelionės tikslu emigrantams iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Dauguma šių migrantų yra rusakalbių mažumų nariai, siekiantys išvengti griežtų pilietybės ir kalbos įstatymų reikalavimų ir įvairių etninės įtampos pasireiškimo atvejų. Straipsnis remiasi autoriaus tyrimo metu atliktais interviu, surinktais Airijoje, kuriuose atsiskleidžia priežastys, lėmusios rusakalbių mažumų atstovų, prieš tai gyvenusių Baltijos šalyse, apsisprendimą emigruoti. Rezultatai rodo, kad Estijos rusakalbiai yra linkę emigruoti dėl priežasčių, susijusių su jų, kaip mažumos, patirtimi, kai tuo tarpu emigrantai iš Latvijos ir Lietuvos išvyksta vedini mažų atlyginimų ir nepastovaus jų užimtumo. Tai vyksta nepriklausomai nuo to, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje yra taikomos pakankamai griežtos įstatymų nustatytos taisyklės, numatančios valstybinės kalbos vartojimo ir pilietybės reikalavimus. Autoriaus nuomone kad valstybės politikos efektas, kaip skatinantis mažumų emigraciją veiksnys, yra taip pat sąlygotas ir kitų, labiau kontekstualių, aspektų, tokių kaip: bendravimo galimybės, etniniai tarpusavio santykiai ir ekonominių sąlygų, atsižvelgiant į etninę priklausomybę, susiskirstymas bei įvairovė.Recently, Ireland has become a major destination for migrants from Estonia, Latvia and Lithuania. Many of these migrants are members of Russian speaking minorities leaving a context of restrictive citizenship and language laws and varying degrees of ethnic tension. This article draws on interviews collected in Ireland to examine the role played by the contexts of exit in decisions to migrate among Russian-speaking minorities from the Baltics. The results suggest that Russian speakers from Estonia migrate because of their experiences as minorities, while those from Latvia and Lithuania migrate to escape low wages and irregular employment. This is so despite equally restrictive language and citizenship laws in Estonia and Latvia. I argue that the effect of state policy as a push factor for minority emigration is mediated by other contextual aspects, such as levels of contact, timbre of ethnic relations, and the degree of intersection between economic stratification and ethnicity