Būties prievarta. Holokaustas E. Levino filosofijoje

This contribution shows how the Jewish philosopher Emmanuel Levinas has been confronted autobiographically with National-Socialism (1933-1945) and how his personal experience and the experience of the Jewish people under Hitlerism were translated in his philosophical understanding of ‘being’ as ‘il y a’ (in English: ‘there is’). The Holocaust provides a unique negative point of entry to understand Levinas’ ontological category which is as such not understandable since in the il y a, there is no longer a subject that stands before the objectivity of reality. On the contrary, the il y a is exactly the category that expresses a situation where the subject itself has no longer the ‘right’ to exist as such but still does not stop to exist. This violence of being is exactly what Hitlerism wanted to do in creating the Holocaust and submitting the Jewish people to it. This makes understandable how the whole philosophy of Levinas is an effort to overcome the il y a through a moral answer to the Holocaust.Straipsnyje parodoma, kaip žydų filosofas Emmanuelis Levinas autobiografiškai susidūrė su nacionalsocializmu (1933–1945) ir kaip jo asmeninė patirtis bei žydų tautos patirtis hitlerizmo laikais atsispindėjo jo filosofiniame „būties“ kaip il y a (liet. „tai yra“) supratime. Holokaustas suteikia unikalų negatyvų atspirties tašką, leidžiantį suprasti Levino ontologinę kategoriją, kuri pati savaime nėra suprantama, nes il y a nebėra subjekto, stovinčio prieš tikrovės objektyvumą. Priešingai, il y a yra būtent ta kategorija, kuri išreiškia situaciją, kai pats subjektas nebeturi „teisės“ egzistuoti kaip toks, bet vis tiek nenustoja egzistuoti. Būtent tokio būties smurto siekė hitlerizmas, sukurdamas Holokaustą ir pajungdamas jam žydų tautą. Dėl to tampa suprantama, kaip visa Levino filosofija yra pastangos įveikti il y a per moralinį atsaką į Holokaustą