Architektūros kritika tarpukario Lietuvos spaudoje: reiškinio prielaidos

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar tarpukario Lietuvos (1918–1940) viešajame kalbėjime susiformavo specifinis architektūros kritikos žanras, ir jeigu taip, apibrėžti pagrindines šio reiškinio tendencijas. Architektūros kritiką apibrėžus kaip viešąjį kalbėjimą, kuriame remiantis teorinėmis žiniomis populiariai pristatomi svarstymai apie architektūros esmę arba vykstančios miesto raidos bei pastatų vertinimai, straipsnyje aptariami tokio pobūdžio tekstai tarpukario Lietuvoje. Publikacija skaitytojus supažindins su kūrybingiausiais architektūros apžvalgininkais ir architektūros kritikai priskiriamų publikacijų tematine įvairove, atskleis personalizuotus, netikėtus, šiuo metu paveldo objektais jau tapusių pastatų vertinimus.The main goal of the article is to find out whether a specific genre of architectural criticism was formed in the public discourse of interwar Lithuania (1918–1940), and if so, to define the main tendencies of this phenomenon. After defining the critique of architecture as a public discourse in which, based on theoretical knowledge, reflections on the essence of architecture or evaluations of ongoing urban development and buildings are popularly presented, the article discusses such texts in interwar Lithuania. The publication will acquaint readers with the most creative reviewers of architecture and the thematic variety of publications attributed to architectural critics. The article will also reveal personalised, unexpected assessments of buildings that have already become objects of heritage