Stanislavas Pigonis (Stanisław Pigoń) ir Manfredas Kridlis (Manfred Kridl). Dvi literatūrinių tyrimų koncepcijos Stepono Batoro universitete

Straipsnyje pristatomos skirtingos dviejų žinomų profesorių ir Stepono Batoro universiteto dėstytojų Stanislavo Pigonio (1921-1931) ir Manfredo Kridlio (1931-1939) metodikos. Stanislavas Pigonis, Vilniuje perimdamas katedrą iš Juzefo Kallenbacho (Józef Kallenbach), tęsė tradicinius filologinius romantinės literatūros tyrimus ir daugiausia dėmesio Mickevičiui, jo gyvenimo Vilniuje laikotarpiui. Pigonis domėjosi filomatų bendruomene, "Vėlinių" II d. problematika ir siekė rasti vadinamosios Konrado celės vietą. Savo ruožtu prof. Kridlis Vilniaus polonistikoje įdiegė šiuolaikinį "integralų metodą", kilusį iš Romano Ingardeno literatūrinės veiklos, su eilėraščio stiliaus ir struktūros problematika, taip pat rusiškuoju formalizmu susijusius tyrimus. Abu buvo žinomų mokslininkų, pvz., Czesławo Zgorzelskio, Marijos Renatos Mayenowos, Irenos Sławińskos, Marijos Rzeuskos ir kt., mokytojai.The article presents two different methodologies of eminent USB professors and lecturers: Stanisław Pigoń (1921-1931) and Manfred Kridl (1931-1939). Stanisław Pigoń, taking over the Department of Polish studies in Vilnius University, after Józef Kallenbach, continued traditional philological research on romantic literature, with particular emphasis on Mickiewicz and his Vilnius years. Pigoń's interest included: the Philomatic environment, the issues of the Kaunas-Vilnius "Dziady" and research on location of the so-called Konrad's cell. In turn prof. Kridl introduced the modern “integral method” to Vilnius Polish studies, derived from Roman Ingarden's theory of literary work, research on the issues of the style and structure of the poem and Russian formalism. Both educated a group of eminent scholars (Czesław Zgorzelski, Maria Renata Mayenowa, Irena Sławińska, Maria Rzewuska and others)