Apie Vakarų savigriovą: žlugimas per liberalųjį atvirumą

„Politinis korektiškumas“, kuris šiandien viešpatauja Vakarų elito mąstysenoje bei politinėje praktikoje, yra specifinės ideologijos – sentimentalaus liberalizmo – vedinys. Ši ideologija remiasi moralinio ir kultūrinio reliatyvizmo teze – kad visi gyvenimo būdai yra vienodai sveikintini ir kad visos kultūros yra lygiavertės. Šios prielaidos pagrindu šiuolaikinis liberalizmas vykdo vadinamąjį socialinį ir net globalinį teisingumą užimdamas agresyvią nuostatą dominuojančios moralės ir kultūros atžvilgiu. Tolerancija, atvirumas ir svetingumas „kitam“ yra aukščiausioji, netgi vienintelė dorybė, kurią jis išpažįsta. Šios dorybės aukštinimas reiškiasi kaip tradicinių Vakarų vertybių žeminimas. Kova su diskriminacija, vykdoma tolerancijos vardu, iš tikrųjų yra Vakarų civilizacinių laimėjimų diskreditavimas, Vakarų kultūros bei moralės standartų griovimas. Liberalioji kova su ksenofobija neišvengiamai virsta ksenofilija, kuri beveik tiesiogine prasme yra Vakarų savižudybės ideologija. Daugeliu požiūrių ši liberalioji inversija yra marksistinės ekonominės revoliucijos analogas kultūros ir moralės srityje. Kaip ir marksizmo atveju, praktinis jos įgyvendinimas gali vesti tik į ją priėmusios visuomenės žlugimą.It seems that instead of having joined the West we have joined a postmodern project of reducing the West to the rest. Western political and intellectual elites are now competing among themselves in Western self-abasement and self-effacement, in making anything smacking of the West passé and odious. We are supposed to be "open" societies welcoming the Other while relentlessly rooting out parochial Western arrogance. The Soviet empire has collapsed, communism in Eastern Europe dismantled, and the communist ideology seems bankrupt. And yet we are ever more surrounded by the rhetoric of the savagery of capitalism and its social injustice. The rhetoric is coming from the West, updated with such buzzwords as "exclusion" and "inclusion", "marginalization" and "empowerment". The basic idea is that leaving some people "behind" or "excluded" is unacceptable, that we should be open to the "marginalized" both inside and outside our societies. This openness is touted as the superior virtue of advanced societies, trumping all ancient virtues