Lithuanian painters in the United States: the Lituanian and American contexts of Lithuanian emigre painting.

Straipsnyje aptariami pokario išeivių kartos menininkų požiūriai į amerikietiškąjį meno kontekstą ir savosios tautinės dailės puoselėjimą XX a. antrojoje pusėje. Remiantis archyvų medžiaga ir spaudos tekstais, siekiama atskleisti, kaip lietuviai išeiviai vertino dailės kūrinius ir procesus jiems naujoje kultūrinėje aplinkoje. Lietuvių menininkai buvo susiformavę europietiškojo meno aplinkoje. Po Antrojo pasaulinio karo apsigyvenę Vakaruose, jie ne visada pajėgdavo suprasti Amerikos avangardinio meno procesus. Atvykėlių menininkų santykis su jiems neįprasta kultūrine aplinka neretai būdavo komplikuotas. Jį aštrino kontrastas tarp tautinės bendruomenės užsidegimo turėti tautinį meną ir Amerikos muziejų, galerijų veiklos, nukreiptos į tarptautiškumą ir rinką.In this article I discuss how post-war refugee artists looked at the American artistic context and the fostering of one’s own national art during the second half of the 20th century. On the basis of archival material and published texts I seek to reveal how Lithuanian émigrés evaluated works and processes of art in a cultural environment that was new to them. Lithuanian creators of art had been formed in a European artistic environment. Having settled in Western countries after World War II, they were not always able to understand the processes of American avant-garde art. The relation of newly-arrived Lithuanian artists to the cultural environment they weren’t used to was often complicated. This was magnified by the contrast between the national community’s desire to have a national art and the activities of American museums and galleries oriented toward the international scene and the market