ES investicijų įtaka valstybių narių inovacinės veiklos rezultatams

Kasmet Europos Sąjungos (ES) šalis pasiekia finansinės įplaukos iš bendrojo ES biudžeto. Nors siekiama, kad šios investicijos turėtų teigiamą ir konstruktyvią įtaką inovacinės veiklos rezultatams, tačiau situacija valstybėse narėse labai skiriasi. Reikia pripažinti, kad tokie veiksniai kaip šalies ekonominės sąlygos, socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas gali paveikti lėšų panaudojimo veiksmingumą, tačiau ES vertinimų, kuriuose būtų įtraukiami minėti veiksniai, yra nedaug. Taip pat, empiriniuose tyrimuose dažniausiai analizuojami tik „tradiciniai“ technologiniai inovacinės veiklos rezultatai, pvz. patentai. Nepaisant to, ne kiekviena inovacija gali būti patentuojama ir ne kiekvienas patentas atspindi inovaciją. Disertacijos tyrimo tikslas – įvertinti ES investicijų įtaką valstybių narių inovacinės veiklos rezultatams, naudojant patobulintą nacionalinių inovacinių pajėgumų modelį bei įtraukiant technologinių ir netechnologinių inovacijų formas, inovacijų komercializavimą atspindinčius išvesties rodiklius. Siekiant šio tikslo, disertacijoje nagrinėjamas ES investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas vaidmuo, kritiškai įvertinami dabartiniai metodai, taikomi ES investicijų įtakos skaičiavimuose. Apibrėžiama nacionalinių inovacinių pajėgumų sąvoka, patobulinamas nacionalinių inovacinių pajėgumų modelis, sukuriama alternatyvi vertinimo metodologija. Pasinaudojant ekonometrine analize ir modeliavimu, apskaičiuojama ES investicijų įtaka valstybių narių inovacinės veiklos rezultatams, aptariama atskirų bendrųjų programų įtakos dinamika laike bei skirtumai tarp valstybių narių.The European Union (EU) member states are receiving a considerable amount of investments so they would bring a positive and constructive effect on the national innovation performance. However, the situation in separate member states differ significantly. It must be emphasized that side factors, such as economic conditions, or national social, cultural and political aspects, can influence the degree of capabilities to use these financial inflows efficiently. Nevertheless, an investigation of these factors in the context of the evaluation of the influence exerted by EU investment is fairly limited. On top of that, the general tendency of empirical research is to include only the ‘traditional’ technological innovative output, e.g. patents, yet not every innovation can be patented and not every patent reflects innovation. Therefore, this dissertation aims to evaluate the influence of EU investment on the member states’ innovation performance by using a redeveloped national innovative capacity framework and including technological, non-technological and commercial innovative output. To reach that aim, the role of EU research and innovation investment is analysed and the current methods used in EU investment influence evaluations are determined. Furthermore, the concept of national innovation capacity, together with the national innovation capacity framework, are redefined, and an alternative methodology for the assessment is proposed. To continue with, econometric analysis and modelling are employed in evaluating the influence of EU investment on member states’ innovation performance. Finally, the dynamics and variation of the effects of individual Framework Programmes over time and across the member states are investigated