Keletas archaizmų rūšių Lietuvos lenkų tarmėse

Straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su autorės dalyvavimu tarptautiniame mokslo projekte „Lietuvos lenkų tarmės“ (“Gwary polskie na Litwie”, 2016–2018, vadovė prof. K. Rutkovska, projektą rėmė Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Pasitelkiant projekto darbo grupės surinktą medžiagą pristatomos labiausiai paplitusių lenkų tarmių Lietuvoje leksinių archaizmų rūšys. Darbo metu pavyko atrinkti apie 200 pasenusių leksinių vienetų, iš kurių apie 50 proc. sudaro žodiniai archaizmai (arenda, bachur, czernica ir kt.), apie 35 proc. – semantiniai archaizmai (baczyć, cacka, czeladź ir kt.) ir apie 15 proc. – pasenę šiuolaikinių leksemų darybiniai variantai (kradkiem, lenować się, nadgrobek ir kt.). Kiekvieno žodžio chronologinė verifikacija remiasi tiek šiuolaikinių, tiek istorinių lenkų kalbos žodynų duomenimis. Taip pat pateikiami rytų slavų kalbų atitikmenys, o pagal poreikį – ir lietuvių kalbos medžiaga. Maždaug pusę nagrinėjamos medžiagos sudaro archaizmai, išlikę tik Lietuvos teritorijoje. Kiti pasenę žodžiai (arba pasenusios reikšmės) taip pat žinomi etninėse tarmėse Lenkijos teritorijoje. Be abejo, archajinių leksemų ir reikšmių išsaugojimą Lietuvos lenkų dialektuose palaikė jų funkcionavimas gretimose rytų slavų kalbose – baltarusių ir rusų. Lietuvių kalbos įtaka šiuo atveju neatrodo labai reikšminga.The subject of the article is related to the author’s work on the international project “Polish Dialects in Lithuania” (“Gwary polskie na Litwie”, 2016–2018). The purpose of this paper was to identify and study lexical archaisms in the dialect material selected by the project group. In the article the concept of ‘archaism’ is interpreted widely: both archaic and obsolete words are considered. In total, it was identified about 200 lexical units classified as obsolete or archaic: proper lexical archaisms constitute approximately 50% of the material (arenda, bachur, czernica etc.), semantic archaisms constitute about 35% (baczyć, cacka, czeladź etc.), and about 15% of the material are lexical word- building archaisms (kradkiem, lenować się, nadgrobek etc.). By comparing the studied material with the data of the historical sources, it was possible to realize that a number of lexemes qualified in some scientific papers as regionalisms borrowed from the Eastern Slavic languages should be recognized as archaisms, once known to the common Polish language. Тhe results allow us to confirm the undoubtedly significant role of the Belarusian and Russian languages in supporting the functioning of lexical archaisms in Polish dialects in Lithuania. About half of the identified lexical archaisms are also known to a number of dialects in Poland