Kompetencijų, įgytų teisės studijose, diskursas

Demokratinėje teisinėje valstybėje teisininko profesijai keliami dideli reikalavimai. Vakarų teisės tradicijoje aukščiausios teisininko profesinės kvalifikacijos įgijimas neatsiejamas nuo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Tinkamai parengtų, aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkų veikla lemia ne tik efektyvią teisinę praktiką, užtikrina teisines vertybes, bet ir garantuoja visuomenės pasitikėjimą. Todėl viena iš esminių grandžių, užtikrinančių būsimo teisininko parengimą, yra jgyjamų kompetencijų stiprinimas teisės studijose. Teisininkų įgyjamų kompetencijų diskursas - iki šiol mažai analizuota tema, naujo požiūrio reikalaujantis tyrimas. Todėl autorė, nagrinėdama skirtingas teisės studijų sistemas, siekia išsiaiškinti, ar veikiantys teisės studijų modeliai yra efektyvūs ir sukuria galimybę įgyti reikalingas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, užtikrinti tam tikrus vienodus aukštojo teisinio išsilavinimo kokybės standartus. Šio straipsnio tikslas - analizuoti teisininkų rengimo modelius, atskleisti teisės studijose įgyjamas skirtingas kompetencijas. Todėl šiame straipsnyje analizuojama teisininkų rengimo sistema ir galimybės efektyvinti teisės studijas stiprinant įgyjamas kompetencijas. Iš principo pripažįstama, jog dabartinė teisininkų rengimo sistema nėra tiksliai apibrėžta: Lietuvoje ir daugelyje užsienio valstybių vyrauja skirtingi teisininkų rengimo modeliai, pasižymintys didele studijų programų įvairove, skirtinga teisės studijų programų trukme. Tačiau kad ir kokios būtų studijų formos, teisininko kvalifikaciniam laipsniui įgyti skirtų teisės studijų programos apimtis turi būti ne mažesnė už nustatytą standartą, kuris turi būti orientuotas į visuotinai pripažįstamą teisės studijų branduolį ir privalo apimti visus pagrindinius studijų dalykus, ir neapsiriboti kuria nors viena teisės sritimi. Kita vertus, turi būti studijuojamos ne tik teisinės disciplinos, bet ir tam tikri ne teisės krypties dalykai, padedantys būsimam teisininkui įgyti ne tik specialiųjų, bet ir bendrųjų kompetencijų, pavyzdžiui, socialinių, komunikacinių, kognityvinių, efektyvių ir elgsenos. Straipsnyje pateikiami mokslininkų, nagrinėjančių teisės studijų sistemas, požiūriai į teisės studijų modelių transformaciją ir naujų kelių ieškojimą efektyvinant teisės studijų kokybę. Iš principo pripažįstama, jog pastaruoju metu išryškėjęs teisininkų rengimo diversifikavimas vis dėlto turėtų būti orientuotas į teisininko profesijos standartus nepriklausomai nuo to, kiek ir kokie vyrautų nauji teisininkų rengimo modeliai. Bet kuris pasirinktas teisės studijų modelis turi užtikrinti tam tikrus vienodus aukštojo teisinio išsilavinimo kokybės standartus ir garantuoti būsimam teisininkui bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų suteikimą. Autorė, nagrinėdama teisės studijų efektyvinimo galimybes, analizuoja įgyjamų kompetencijų stiprinimą per teisės studijų programos, atskirų mokymo dalykų kaitą ir taikytinų mokymo metodų prizmę, pateikia Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų, nagrinėjančių teisės studijas, įžvalgas dėl teisės studijų programų turinio tobulinimo, naujų disciplinų (teisinė kalba, teisinis rašymas, derybų ar įtikinimo menas) implikavimo į teisės studijas, efektyvių mokymo (si) metodų, formuojančių praktinius būsimo teisininko įgūdžius, panaudojimo šiose studijose. Teisininko socialinio bendravimo su klientais plotmėje svarbios ir komunikacinės, socialinės, kognityvinės kompetencijos. Todėl autorės nuomone, teisininkų rengimo procese vis tik turėtų būti skiriama daugiau dėmesio komunikavimo ir socialinių dalykų plėtotei, o įgyjamos kompetencijos galėtų būti labiau stiprinamos per hermeneutinę metodologiją, ugdančią būsimo teisininko gebėjimus analizuoti, aiškinti ir interpretuoti teisinio teksto duomenis ir formuluoti argumentuotas išvadas.In a democratic constitutional state the profession of a jurist requires diverse knowledge and skills. For that reason enhancing competencies acquired in legal studies is one of the essential elements which ensure appropriate education of a future jurist. Modern legal education system is not precisely defined: there are different legal education models which have various programs of diverse length. However, diversification of legal education that has emerged recently should be focused on the standards of the jurist's profession, irrespective of the new legal education models. Discourse on competences acquired in the process of legal education is a topic which has not been deeply analyzed, thus it deserves a thorough research. Therefore, the author seeks to examine different legal education systems and to ascertain whether existing legal education models are efficient, if they provide the opportunity to acquire the necessary common and specific competencies, ensure appropriate quality standards of the higher legal education. The present article analyzes diverse legal education models, discloses Lithuanian and foreign researchers' attitude towards enhancing acquired competencies through the optimization of legal education programs, the change of subjects and the use of appropriate methodology