Europos tapatybė: ar europietiškumas suderinamas su tautiškumu?

Europos Sąjungos kritika dažnai nukreipta į administracinį jos veikimo pobūdį: demokratiškumo stoka, centralizacija, biurokratizuoti sprendimai ir pan. Kalbant apie ES tapatybę, Lietuvoje neretai paminima, kad europietiškumas silpnina nacionalumą. Kita vertus, kalbama ir apie tai, kad niekada nepavyksią sukurti stiprios ES, nes labai jau silpna esanti bendra Europos tapatybė. Todėl negalinti susiformuoti europinė „tauta“, kuri taptų Europos glaudesnio politinio darinio pagrindu. Šiuos ir panašius argumentus sudėjus į vieną vietą sakoma, kad ES mirtinai serganti ar jau žlugusi moraliai ir politiškai. Žlugimo banga sužlugdys ir Lietuvą, nes per jos buvimo sąjungoje laiką susilpnės Lietuvos nacionalinė tapatybė, tautinės politinės bendruomenės konsolidacija, Lietuva taps lengvai paveikiama išorinių kataklizmų. Ar tikrai europėjimas reiškia tautinės tapatybės silpnėjimą? Ar bendros europinės tapatybės silpnumas yra labiau ES yda nei privalumas? Toliau bus svarstomi tautinės ir europinės tapatybės klausimai, atsiribojant nuo politinio suverenumo klausimų. Bus siekiama pagrįsti, kad, pirma, europietiškumą sudaro stiprios tautinės tapatybės. Bendra europinė tapatybė yra silpna ir nekelia grėsmės tautinėms tapatybės; antra, europietiškumo tapatybę formuoja skirtingi nacionalizmai ir ji gali būti vadinama „euronacionalistine“