Pagalbos priemonės socialiniams darbuotojams, patiriantiems profesinį perdegimą socialiniame darbe

udėtinis reiškinys, kurio priežastimis yra darbo aplinkos individualūs bei specifiniai veiksniai. Intensyvėjantis gyvenimo ir darbo ritmas, didelis darbo krūvis, būtinumas visada būti geros formos, klientą priimti kaip „vienintelę ir nepakartojamą" asmenybę, bendravimo procese išreikšti užuojautą ir empatiją, veda prie emocinių perkrovų ir išsekimo, intereso darbui praradimo, bendravimo sutrikimų, prastėjančios fizinės savijautos. Socialinio darbo unikalumas ir jo išskirtinumas iš kitų pagalbos žmonėms profesijų pasireiškia pagalba, siekiant padėti žmonėms keisti tarpusavio santykius, santykius su aplinkiniu pasauliu. Atsakomybė už svarbių kliento problemų sprendimą dar labiau padidina emocinį socialinio darbuotojo apkrovos lygį. Tyrimo tikslas - atskleisti pagalbos priemones socialiniams darbuotojams, patiriantiems profesinį perdegimą socialiniame darbe. Tyrimo objektas - pagalbos priemonės patinantiems profesinį perdegimą socialiniame darbe. Tyrimo problema detalizuojama klausimais: kokie veiksniai įtakoja profesinio perdegimo atsiradimui socialiniame darbe, kokias pagalbos priemones pasirinkti mažinant profesinį perdegimą? Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu. Mokslinės literatūros analizės metodas naudotas, siekiant atskleisti nagrinėjamos problemos teorines prielaidas. Apklausos raštu metodas leido ištirti respondentų nuomones apie veiksnius, turinčius įtakos profesinio perdegimo atsiradimui, jų įtaką darbo kokybei, bei pagalbos priemones mažinant profesinį perdegimą. Klausimynas sudarytas autorių iš trijų dalių (pagrindinėje dalyje klausimai suskirstyti į blokus, siekiant išsiaiškinti profesinį perdegimą įtakojančius veiksnius, įtaką darbo kokybei bei socialiniam darbuotojui, profesinį perdegimą mažinančias priemones). Klausimynas sudarytas iš 15 klausimų (1 uždaro, 14 kombinuotų arba pusiau uždarų). Išanalizavus mokslinę literatūrą ir remiantis apklausos raštu gautais rezultatais, teigtina, kad profesiniam perdegimui socialiniame darbe didžiausią įtaką turi organizaciniai veiksniai (mažas darbuotojų atlyginimas, moralinio ir piniginio skatinimo nebuvimas, neužtikrintas darbuotojų saugumas, neapibrėžtas klientų skaičius, neapibrėžtos pareigybinės funkcijos, netolygus darbų pasiskirstymas); individualūs veiksniai (nesugebėjimas teigiamai reaguoti į pokyčius, kontroliuoti situacijos, emocinis nestabilumas, pasyvus pasipriešinimas stresui); specifiniai darbo veiksniai (sprendžiamų problemų svarba ir sudėtingumas, nuolat kintanti socialinio darbuotojo ir kliento sąveika). Profesinį perdegimą galima sumažinti arba jo išvengti individualiomis pagalbos priemonėmis - nusistatyti darbo ir poilsio režimą, rūpintis sveikata, skirti laiko pomėgiams, bei organizacinėmis pagalbos priemonėmis - užtikrinti saugumą darbe, nustatyti aiškias profesines kompetencijas, sudaryti galimybes pasinaudoti supervizijos ar kitomis paramos formomis, sudaryti gerą psichologinį klimatą kolektyve.The burnout syndrome is manifested as a complex phenomenon, which can be triggered by working environment, as well as individual human factors. Various factors, such as intensive work and life rhythm, significant workload, obligation to be always in a good shape, dealing with the client as with very exclusive individual, necessity to express sympathy and empathy lead to emotional overload and exhaustion of social workers. It also results the loss of a certain interest in working process, disrupts interpersonal interaction and worsens health condition. Upon the completion of literature and questioning analysis, we can state that the institution- related factors are the main that cause the occupational burnout of social workers. The specific factors are the following: low wages, lack of moral and monetary stimuli, dangerous working conditions, and undetermined numbers of clients, unclear job description, and uneven distribution of workload. As for the individual related factors, we may note incapability to positively react to changes, maintain situation under control, emotional misbaiance, and passive resistance to the stress. Another significant group of factors is related to job specifics, such as importance and complexity of the problems, as well as constantly evolving interaction between the social worker and client. Occupational burnout can be reduced or avoided by utilizing an individual assistance means - determine work and rest schedule, look after one's health condition, allot time for hobbies. Organizational assistance means should guarantee safe working conditions, determine precise scope of competencies, introduce possibilities to utilize supervision and other assistance forms, as well as to establish healthy psychological environment within the institution