Vaikų, patyrusių smurtą šeimoje, resocializacija: tėvų patirtys

Straipsnyje analizuojama smurto prieš vaikus šeimoje problema. Į šeimą žvelgiama sisteminiu požiūriu, aktualizuojant vaiko socializacijos šeimoje įtaką tolesnei asmenybės raidai. Numatoma resocializacijos perspektyva, atpažįstant ir įvardinant problemą; remiamasi tėvų, augusių problemiškoje šeimoje, patirtimis. Smurto problema analizuojama iš įgalinimo perspektyvos, aktualizuojant savipagalbos grupių veiklą. Pokyčiai visuomenėje, vertybių kaita atkreipia dėmesį bei įvardija jau seniai egzistuojančias ir naujai atsirandančias socialinės rizikos grupes. Tai žmonių grupės, kurioms dėl įvairių priežasčių apriboti psichosocialiniai poreikiai. Viena iš socialinės rizikos grupių, talpinanti savyje kompleksinį problemų pobūdį - socialinės rizikos šeimos. Šioms šeimoms būdingos priklausomybių, skurdo, smurto, bedarbystės, suicidinės rizikos ir kt. problemos. Tyrimo problema. Vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, perima problemišką elgesio bei santykių modelį, tai gali negatyviai veikti ne tik jų, bet ir jų vaikų gyvenimą. Susidaro uždaras problemų ratas Vaikystėje patirto smurto pasekmės - kaltės jausmas, žema savigarba bei savivertė ir kt. Tai bruožai, vėliau galintys tapti sudėtingų psichosocialinių problemų ištaka Tyrimo objektas, vaikų, patyrusių smurtą šeimoje, resocializacija; tyrimo tikslas, atskleisti vaikų, patyrusių smurtą šeimoje, resocializacijos galimybes, remiantis tėvų patirtimis. Tyrimo metodas, interviu. Interviu planas ir tyrimo duomenų analizė konstruojama remiantis Woititz (1999) pristatyta suaugusių alkoholikų (nedarniose šeimose augusių) vaikų charakteristika bei gyvenimo etapais - „Koks buvai vaikas?", „Koks tu dabar?", „Tavo vaikai?", „Kaip pralaužti užburtą ratą?", „Kaip sveikstama?". Straipsnyje pateikiamos teorinės smurto prieš vaikus šeimoje prielaidos, aktualizuojant resocializacijos proceso teorinius modelius; pateikiama tyrimo duomenų analizė, siekiant atskleisti vaikų, patyrusių smurtą šeimoje, resocializacijos galimybes, remiantis tėvų patirtimis. Tyrimas atskleidė, jog smurtą patiriančių šeimoje vaikų tėvai patys vaikystėje augo nedarniose šeimose ir perėmė daugelį nedarnių šeimų vaikams būdingų bruožų: žema savivertė, vienatvės bei beviltiškumo jausmas, gynybiškas elgesys, „užšaldyti jausmai - šiuos bruožus jie perduoda savo vaikams, nes vaikystėje nematė darnios šeimos modelio; neretai pavyksta nutraukti „užburtą ratą" tik atsidūrus kančios ir siaubo „dugne"; nedarnioje šeimoje įgyta patirtis trukdo rasti resursų, kad paspartinti sveikimo procesą; sunku vykdyti smurtą patiriančių šeimoje vaikų resocializaciją atsietai nuo šeimos - nesikeičiant tėvams, sunku sveikti ir vaikui; tėvai kartu su savo vaikais „augdami", mokydamiesi, rasdami žinių, gali pasiekti gerų rezultatų, nes mokytis niekada nėra vėlu; efektyvi pagalba vaikams ir tėvams teikiama savipagalbos grupėse (Al - anon, Al - Ateen, SAV), kuomet sudaromos sąlygos atsiverti naujoms vertybėms ir keisti susiformavusius elgesio modelius.The article analyses the issue of violence against children in their families. Family is viewed from a systemic point of view, focussing on the impact of child's socialization in the family on the further development of child's personality. The prospect of resocialization is designed by recognizing and identifying the' problem; the experience of parents who grew up in problematic families is used. The issue of violence is analysed from the perspective of enabling, with the help of self-assistance group activities. The research problem. Children raised in discordant families frequently transfer the model of their family to their marriage. Such children are characterized by low self-esteem; "frozen feelings"; distrust of themselves and their environment; belief that they are different from others; the probability of marrying a person familiar due to the model of their own family (an alcoholic, a violator, etc.); when grown up, they develop addiction to another person, alcohol, or work; and they are afraid of situations they can not control. The fbcusi resocialization of children who experienced violence in their families. The aim: to disclose the resocialization oportunities for children who experienced violence in their families on the basis of parent experience. The article presents theoretical prerequisites of violence against children in the family by highlighting the theoretical models of the resocialization process; the analysis of the research data is presented with the aim of disclosing resocialization oportunities for children, who experienced violence in their families, on the basis of parent experience. Methods: interview. The plan of the interview and the analysis of the research data were designed on the basis of the characteristics and the life stages of adult children who grew up in the families of alcoholics or in discordant families as provided by Woititz (1999). The results of the research confirmed the data that children from discordant families, on having married, handed on the behaviour model of their own discordant family to their children. Therefore, the recovery is to be a complex process: with the parents recovering, their children will recover, too. However, before that, the vicious circle of violence is to be broken, and the existence of the problem is to be admitted. Sometimes it is possible only after hitting the bottom of suffering and spiritual pain (father's molesting of daughter, etc). Both children and adults who experienced violence feel guilt, helplessness, and distrust of the environment in looking for help. That has been confirmed by case studies. The process of resocialization takes place simultaneously with the overcoming of the stages of spiritual recovery: denial, anger, negotiation, depression, and reconciliation. It would be difficult to imagine successful resocialization of children who experienced violence by dissociating the organized help from family as a system. In the recovery of the family, spiritual aspect acquires special significance