Smart village development principles and driving forces: the case of Lithuania

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pažangių kaimų vystymo problemai, susijusiai su tvaria kaimo plėtra. Tyrimo tikslas – identifikuoti prielaidas kaimo vietovių pažangai ir pažangaus kaimo vystymosi varomąsias jėgas. Tyrimo objektas – pažangaus kaimo vystymosi principai ir varomosios jėgos. Atliekant tyrimą taikyti mokslinės literatūros, dokumentų, gerosios praktikos pavyzdžių analizės, sisteminimo, sugretinimo ir kiti metodai. Teoriškai nustatytos ir pilotinėms vietovėms tirti pagrįstos pažangaus kaimo vystymosi varomosios jėgos kaip skaitmeninės ir kitos atviros inovacijoms platformos; dalijimosi ekonomika; žiedinė ekonomika; bioištekliais (atsinaujinančiais ištekliais) pagrįsta ekonomika; atsinaujinanti energija; kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą; socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje; įtraukios socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas. Vietos ir tarptautinių organizacijų patirtis, gerosios praktikos pavyzdžiai padėjo suvokti pažangaus kaimo vystymosi varomąsias jėgas ir pagrindinius principus. Atvejo analizė atskleidė, kad trys iš penkių pasirinktų pilotinių kaimų turėjo potencialą naujovėms, iš dallies taikė sumanaus kaimo vystymo principus. Pagrindiniai apribojimai buvo technologinių, skaitmeninių, bioenergijos naujovių diegimas ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.Traditional and emerging interest networks supported by the advancement of digital and telecommunication technologies, the growing use of bioenergy and the ability to take advantage of knowledge beneficial for local populations and business development promote strategic breakthroughs of rural communities. The paper focuses on the problem of the smart village development with respect to a sustainable rural regional development. The aim of the research is to identify the preconditions for rural area progress and smart rural villages driving forces in Lithuania. The research object concerns the principles and driving forces of the development of smart villages. The research methods inter alia included analysis, systematization, and comparison of scientific literature, documents, and good practice examples. Analysis of the experiences of villages and local/international organizations and research into the best practices helped to identify the drivers and the key principles of the smart village development. The case study revealed that three out of five selected pilot rural areas of Lithuania have an innovative potential with some of the smart village principles adopted. The main constraints identified by the study were related to the lack of technological, digital or energy efficiency innovation and human resources in rural areas