Contemporary philosophical discourse in Lithuania

Knygoje atskleidžiama, kokie šiuolaikinės filosofijos diskursai plėtojami Lietuvos filosofijoje, kuri apima keturias sritis: klasikinės filosofijos analizę; Vakarų postmodernizmo iššūkių sprendimą; lyginamąjį kultūrų tyrimą; praktinės filosofijos problemas. Pirmoje dalyje „Klasikinė filosofija ir šiuolaikinė mintis“ aktualizuojami filosofijos klasikų darbai. T. Sodeika aptaria Mokytojo Eckharto mistiką Husserlio fenomenologijos perspektyvoje. J. Baranova nagrinėja politinės filosofijos, filosofijos ir etikos istorijos problematiką. A. Mickevičius interpretuoja Nietzsche’s metaforas, L. Donskis apmąsto G. Orwello įžvalgas apie fanatizmo ir neapykantos grėsmę. Antroji dalis „Vakarų postmodernizmo iššūkių įveika“ apima ir hermeneutikos problematiką. A. Žukauskaitė aptaria postmodernizmo ir kapitalizmo dilemas, R. Šerpytytė analizuoja nihilizmo fenomeną, Z. Norkus apmąsto postmodernizmo genezę, o E. Nekrašas į postmodernizmą žvelgia mokslų filosofijos požiūriu. Trečioje dalyje „Kultūrinė komparatyvistika“ A. Andrijauskas, A. Gelūnas, A. Beinorius, L. Poškaitė ir A. Uždavinys tyrinėja įvairius Rytų filosofijos aspektus. Ketvirtoji dalis „Praktinė filosofija“ apima filosofines kasdienės patirties refleksijas. A. Lingis ir V. Rubavičius kelia tapatybės klausimus, M. P. Sakalauskas gvildena informacinės visuomenės problemas, A. Šliogeris – būties problematiką, G. Mažeikis – filosofinės antropologijos idėjas, o L. Duoblienė – filosofijos didaktikos savitumą. Knyga atskleidžia šiuolaikinėje Lietuvos filosofijoje gvildenamų problemų spektrą