Memory of Polish-Lithuanian unions in the Second Polish Republic. Selected examples of celebrating anniversaries.

Lenkijos šlovės dienų priminimas, o ypač Lenkijos–Lietuvos valstybės svarba, buvo svarbus elementas kuriant istorinę savimonę. Tai padarė didelę įtaką formuojant Antrosios Lenkijos Respublikos tapatybę. Ypatingas tarpukario bruožas – iškilmingi sukakčių minėjimai, kuriais siekta sukurti istorinę atmintį. Itin svarbią vietą užėmė šventės, susijusios su Lenkijos ir Lietuvos unijų sukaktimis. Apie jas buvo plačiai pranešama spaudoje. Straipsnyje pristatomos įvairios tokių švenčių formos. Daugiausia dėmesio skirta Liublino unijai, kurios 350 metų jubiliejus minėtas 1919 metais, t.y. dar formuojant atgimusią Lenkiją. Tai patvirtina ir papildoma informacija apie tai, kokių veiksmų imtasi minint Krėvos ir Horodlės unijų jubiliejus. Jubiliejinės šventės turėjo patriotinę ir politinę išraišką, jos taip pat padėjo konsoliduoti visuomenę.Reminding the glory days of Poland, and in particular, the meaning of the Polish-Lithuanian Commonwealth, was an important element of creating historical consciousness. It had a significant impact on shaping the identity of the Second Polish Republic. The organization of solemn celebrations, anniversaries and events that were thought to create historical memory was a special feature of the interwar period. The celebrations related to the anniversaries of the Polish-Lithuanian Union were organized with special significance. The press widely informed about them. The author intends to present various forms of celebrations. The most attention was devoted to the Union of Lublin, which 350th anniversary was in 1919, still in the period of the rebirth of reborn Poland. Some additional information is given in order to show the activities that were undertaken to celebrate the Union’s anniversary in Krewo and in Horodło. Anniversary celebrations had a patriotic and political dimension, they also served to consolidate society, primarily in the local dimension