Jonas Basanavičius’ view on the research of the Lithuanian nation, 1879–1927

Kaip lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius budino tautą moksliniais tyrimais? Ši idėja kaip judėjimas ir mokslo plėtra įsilieja į nacionalizmo problematiką Rusijos imperijos ir Europos mokslo istorijoje. Siekiu atskleisti J. Basanavičiaus antropologijos, etnologijos, etnografijos darbus, idėjas, programas tirti lietuvių tautą 1879–1927 m. Nagrinėjama hipotezė, jog J. Basanavičiaus teorinei tautos tyrimų sampratai įtakos galėjo turėti vokiečių etnologija. Dėmesį sutelkiu į šiuos klausimus: 1) mokslo draugijos projektai ,,Lietuviškoje Ceitungoje’’, ,,Aušroje”, ,,Varpe” ir plačiau; 2) fizinės antropologijos tyrimai; 3) etnologijos ir etnografijos darbai; 4) senienų kolekcionavimas; 5) ,,etnographiška” draugystė; 6) tautos tyrimų programa; 7) lietuvių tautos tyrimai.How did the Lithuanian patriarch Jonas Basanavičius inspire the nation with his scientific research? The idea as a movement and development of science fits into the problem of nationalism in the history of the Russian Empire and European science. My aim is to analyse Basanavičius’ studies, ideas and research into the Lithuanian nation in the fields of anthropology, ethnology and ethnography from 1879 to 1927. I argue that German ethnology may have influenced Basanavičius’ theoretical concept of nation studies. In my analysis, I focus on the following issues: (1) the projects of the Science Society in Lietuviška Ceitunga, Aušra, Varpas and other publications; (2) research in biological anthropology; (3) studies of ethnology and ethnography; (4) collecting antiques; (5) ‘ethnographic’ fellowship; (6) the national research programme; and (7) studies of the Lithuanian nation