Impact of demographic changes on the labour market in Lithuanian counties

Demografiniai pokyčiai ir jų sąlygojamas gyventojų senėjimas yra viena iš aktualiausių visuomenės problemų. Demografiniai pokyčiai kelia iššūkius visai ekonomikos sistemai, nes senstant visuomenei, sensta darbo jėga, kinta pajamų ir santaupų lygis bei keičiasi vartotojų elgsena. Ilgesnė gyvenimo trukmė, sumažėjęs gimstamumo lygis ir migracijos procesai lemia demografinius pokyčius pasaulyje, dėl kurių atsiranda didelių teritorinių skirtumų tiek tarp atskirų valstybių, tiek tarp jų regionų ir miesto bei kaimo gyventojų. Demografiniai pokyčiai, ypač gyventojų senėjimas, turi didelės įtakos tiek darbo rinkai, tiek ir socialinei infrastruktūrai, pvz., pensijų sistemai, slaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Vykstant gyventojų senėjimo procesams, šalys turi vis labiau prisiderinti prie kintančių gyventojų ir darbo rinkos poreikių. Remiantis statistiniais duomenimis bei suformuluotomis metodinėmis autorių nuostatomis, šiame straipsnyje siekiama įvertinti demografinių pokyčių įtaką darbo rinkai atskiruose Lietuvos regionuose. Apžvelgiant demografinės struktūros kaitos ypatybes, publikacijoje atlikta analizė apima šalies apskričių gyventojų skaičiaus rodiklius pagal sustambintas amžiaus grupes. Prioritetas buvo teikiamas darbo išteklius charakterizuojančių bendrų rodiklių teritorinių skirtumų analizei, tačiau didelis dėmesys skiriamas ir jaunimo bei pagyvenusių žmonių santykinių rodiklių, nuo kurių ne tik priklauso esama situacija darbo rinkoje, bet ir jos raidos perspektyvos, kaitos stebėsenai. Teritoriniai situacijos darbo rinkoje skirtumai atskleisti nagrinėjant pagrindinius miesto ir kaimo gyventojų darbo išteklių rodiklius. Kaip parodė tyrimas, Lietuvoje iš esmės visi šalies regionai (apskritys) susiduria su gyventojų ir darbo jėgos senėjimo problema. Šis reiškinys pasireiškia vaikų ir jaunimo lyginamojo svorio Lietuvoje mažėjimu bei pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) ir senyvo amžiaus (65 metų ir vyresnių) gyventojų lyginamojo svorio didėjimu šalies apskrityse. Svarbu pažymėti ir tai, kad per paskutinius kelis dešimtmečius gerokai padidėjo gyventojų senėjimą charakterizuojančių rodiklių (ypač senyvo amžiaus žmonių lyginamojo svorio rodiklio) teritorinė diferenciacija, ir tai gali lemti itin didelius ekonominio vystymosi netolygumus ir dar labiau padidinti įtampą Lietuvos regionų darbo rinkose ateityje. Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiausios neigiamos įtakos demografiniai pokyčiai turėjo Utenos, Šiaulių ir Panevėžio apskritims