Metaphors of winter natural phenomena in Lithuanian and Russian poetic texts.

Šis darbas skirtas apžvelgti žiemai būdingų gamtos reiškinių – šalčio, ledo ir šerkšno – metaforoms, vartojamoms lietuvių ir rusų poezijoje, siekiant atskleisti jų ryškesnius panašumus ir skirtumus. Nagrinėjami beveik šimto skirtingų autorių kūrybos pavyzdžiai. Jie rinkti iš 20 a. suaugusiųjų, ir vaikų poezijos iš skirtingų šaltinių: poezijos rinkinių ir antologijų, interneto puslapių, kuriuose pateikiama vaikų poetų kūryba žiemos temomis, rusų kalbos tekstyno. Tam tikrais atvejais, norėdamos apčiuopti poetinės tradicijos tąsą arba įsitikinti, kad tai tikrai XX a. naujovės, rėmėmės ir neabejotinai gilų pėdsaką poetinės metaforos raidoje palikusiais autoriais – N. Nekrasovu, A. Fetu, K. Fofanovu. Dažniausiai abiejų tautų poetai vartoja „daiktiškąsias“ metaforas, antroje vietoje – modelis žiemos reiškinys – gyva būtybė. Jame savo ruožtu gausumu išsiskiria antropomorfinės metaforos, nors palyginti dažnos ir biomorfinės. Nors abiejų tautų poezijos metaforinėje sistemoje pasitaikantys įvaizdžiai gana artimi, tiriant išryškėja ir aiškių skirtumų. Lietuvių poezijoje visai nepasitaikė modeliui žiemos reiškinys – negyvosios gamtos objektas priklausančių metaforų šaltis – dūmai, ledas – žėrutis. Rusų poetai savo ruožtu nevartoja kai kurių „daiktiškųjų“ metaforų: žiemos reiškinys – priemonė pasišviesti, varvekliai – laikrodžiai. Rusų poezijoje labiau išplėtota „daiktiškosios“ metaforos atmaina žiemos reiškinys – metalas, brangakmenis, o lietuvių poetinėje tradicijoje – šaltis (ledas, šerkšnas) – aštrus, rėžiantis daiktas. Be to, dviejų poetinių sistemų skirtumai aiškiai susiję su konotacija: rusų poezijoje žiemos reiškinių metaforos gana dažnai turi teigiamų konotacijų, tai jas ir skiria nuo lietuvių poetinių metaforų.The present article is devoted to metaphors of winter natural phenomena, that is frost, ice and hoarfrost, in Lithuanian and Russian poetic texts that mainly come from the 20th century. The metaphors have been identified on the basis of poetry collections, anthologies, children's poetry and the Russian language corpus (363 metaphors in total from 53 Russian and 44 Lithuanian poets’ works). The researchers rely on previous experience in the analysis of metaphors of natural phenomena. Thus, the article considers five groups of metaphors: 1) a natural phenomenon is a living creature or a part of it; 2) frost, ice and hoarfrost are objects (phenomena) of inanimate nature; 3) a winter phenomenon is an object from the social sphere; 4) frost, ice and hoarfrost are abstract objects; 5) some other metaphors. The comparison of the metaphors in two poetic languages has shown both significant similarities and striking differences. The similarity consists in the fact that subject metaphors are most often utilized in poetic texts, as well as anthropomorphic, zoomorphic and biomorphic metaphors. The differences are explained by the lack of metaphors in one of the systems that are presented in the other one, for instance, in Lithuanian poetry there are no metaphors of ‘frost’ as smoke and ‘ice’ as mica, while Russian poets do not use metaphors, such as ‘a winter phenomenon of nature’ is a means for lighting, or ‘icicles’ are a clock that is characteristic of Lithuanian poetry. In Russian poetry, there is a branching group where ‘a winter phenomenon’ is metal, a precious stone, and in Lithuanian poetry there is a group of ‘frost (ice, hoarfrost)’ that is a sharp cutting object. The differences between the two poetic systems are also associated with connotations: in Russian poetry, unlike Lithuanian, metaphors of winter natural phenomena quite often have positive connotations. At the end of the article, a scheme is presented that reflects the results of the analysis