Motivation of Lithuanian army soldiers regarding physical training exercise.

Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos kariuomenės karių motyvaciją fizinio rengimo pratybose ir fizinio rengimo instruktorių įtaką motyvacijai. Tyrimo objektas – Lietuvos kariuomenės karių motyvacija dalyvauti fizinio rengimo pratybose ir fizinio rengimo instruktorių poveikis karių motyvacijai. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 242 profesionalios ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, iš kurių 30 % buvo privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Tyrime dalyvavusių karių amžius svyruoja nuo 18 iki 54 metų, o stažas svyruoja tarp 1 ir 30 metų. Tyrimo priemonę sudarė trys skalės: Situacinės motyvacijos skalė, Amotyvuoto elgesio fiziniam ugdymui skalė ir Tarpasmeninio elgesio skalė. Kiekvieną šių skalių teiginį respondentai turėjo įvertinti pagal penkių pakopų Likerto skalę, renkantis atsakymo variantą nuo „visiškai nesutinku“ (1) iki „visiškai sutinku“ (5). Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21 statistinių duomenų apdorojimo paketą. Matematinės statistikos metodu buvo apskaičiuoti duomenų aritmetiniai vidurkiai (M) ir jų standartinis nuokrypis (SD). Skalių vidinio suderinamumo tyrimas atliktas apskaičiuojant: vidinės darnos Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientą; teiginio koreliacijos su skale koeficientą (ITC) ir Kronbacho alfa koeficientą, eliminavus teiginį (α e. t.). Rezultatai. Situacinės motyvacijos skalės poskalių ir Amotyvuoto elgesio fiziniam ugdymui skalių priežastinių ryšių analizė parodė, kad kariai fizinio rengimo pratybose dalyvauja tiek dėl vidinės, tiek dėl išorinės motyvacijos. Atskleista, kad kariai fizinio rengimo pratybose daugiausia dalyvauja dėl išorinės motyvacijos identifikuoto reguliavimo. Taip pat yra aukštai įvertinti vidinę motyvaciją apibūdinantys teiginiai. Vidine motyvacija besiremiantiems kariams būdingas pasitikėjimas savo jėgomis, fizinio rengimo pratybos jiems yra patrauklios, kariai pratybas vertina kaip vertybę, tiki savo įdedamų pastangų nauda. Fizinio rengimo pratybose fizinio rengimo instruktoriams geriausiai pavyksta sukurti sąlygas kariams ir patenkinti kompetencijos poreikį. Kariai aukštai įvertina priklausymo kolektyvui pojūtį, o fizinio rengimo instruktorių įtaka karių autonomijos pojūčiui įvertinta vidutiniškai. Remiantis fizinio rengimo instruktorių teikiamos socialinės paramos fizinio rengimo pratybose rezultatais, instruktoriai kariams fizinio rengimo pratybose padeda patenkinti pagrindinius psichologinius poreikius, sukuria sąlygas fizinio rengimo pratybose labiau pasireikšti karių vidinei ir išorinei motyvacijai. Nustatyta, kad karių amotyvacijos lygis fizinio rengimo pratybose yra žemesnio nei vidutinis lygio. Tarp fizinio rengimo instruktorių teikiamos socialinės paramos ir karių amotyvuoto elgesio fizinio rengimo pratybose statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta. Tarp kareivių nepasitikėjimo savo pastangomis ir poreikio priklausyti komandai buvo silpna neigiama koreliacija. Fizinio rengimo pratybų metu kariams patenkinus priklausymo kolektyvui poreikį, kariai labiau tiki savo pastangomis. Karių amotyvuotas elgesys fizinio rengimo pratybose pasireiškia, kai pratybos yra nuobodžios, monotoniškos, tai sukelia energijos trūkumą, nenorą dėti pastangų.Object of research was motivation of the Lithuanian army soldiers and the influence of physical training instructors on the soldiers’ motivation. Aim of research is to reveal the motivation of the Lithuanian army soldiers regarding physical training exercise and the influence of physical training instructors on motivation. Methodology of research. 242 soldiers of Lithuanian Armed Forces were interviewed by questionnaires in total. 30% of which are compulsory primary military service soldiers. The age of the soldiers in the research ranges from 18 to 54 years and the length of service varies between 1 and 30 years. In order to achieve aim and goals of research 3 scales as anonymous questionnaires were used: Situational motivation scale; The Amotivation Inventory-Physical education scale and Interpersonal behaviour scale. The participants of the research had to evaluate every statement of scales using a 5-point Likert scale, ranging from ‘strongly disagree’ to ‘strongly agree’. The analysis of research data has been carried out using SPSS 21.0. Reliability and inner coherence of the sub-scales have been found grounding on the following: Cronbach α coefficient; correlations of the statement with the subscale by the Item-total Correlation coefficient and Cronbach α c, efficient having eliminated the statement. Conclusions. Analysis of the causal relationships between the Situational Motivation Scale subscales and the Amotivation Inventory-Physical Education showed that soldiers are more likely to be motivated by both intrinsic and extrinsic motivation. It has been revealed that soldiers are most involved in physical training with identified regulation of external motivation. The statements describing intrinsic motivation are also highly valued. The intrinsic motivation of the soldiers is characterized by self-confidence, physical training exercises are attractive to them, the soldiers value the exercise as a value, and believe in the benefits of their efforts. In physical training, physical education instructors are most successful in creating the conditions for soldiers to meet their need for excellence. Soldiers highly value the feeling of belonging to a collective. Physical training instructors have a moderate influence on soldiers’ sense of autonomy. Based on the results of the physical support training provided by physical education instructors, physical education instructors help soldiers to meet their basic psychological needs and create more intrinsic and extrinsic motivation for physical education. The level of a motivation of the soldiers in physical training exercises was found to be below average. There was no statistically significant relationship between the physical support instructors’ social support and the soldiers’ motivated behavioural physical exercise. There was a weak negative correlation between the soldiers’ lack of confidence in their efforts and the need to belong to a team. When soldiers meet the need for teamwork during physical training, they are more confident in their efforts. Soldiers’ amotivated behaviour during physical training exercises occurs when the exercise is tedious, monotonous, which causes a lack of energy and a reluctance to exert effort