Idea of motion in modernist painting

Straipsnyje susitelkiama į fenomenologijos diskurso taikymo Lietuvos XX a. antrosios pusės modernistinėje tapyboje problematiką siekiant paaiškinti judėjimo idėjos perteikimą tapybos kūrinyje. Tam analizuojami Kazimieros Zimblytės ir Eugenijaus Antano Cukermano abstraktūs paveikslai, sukurti aštuntajame–dešimtajame dešimtmečiuose. Abu menininkus domina abstrakčios plastinės idėjos – kaip sukurti paveikslo paviršiuje dėmės, plokštumos, fono judėjimo įspūdį. Straipsnyje keliamas klausimas: kaip vyksta judėjimas, slinktis paveiksluose, kas slenka, kaip tai atsiskleidžia pačiuose kūriniuose? Judėjimo fenomeną tapyboje siekiama paaiškinti analizuojant tapybos medžiagą, remiantis Maurice’o Merleau-Ponty fenomenologijoje apmąstyta juslinio suvokimo samprata, grindžiančia figūros ir fono struktūra, vizualaus lauko samprata, chiazmo principu.Article deals with the problem of the phenomenological discourse as an methodological issue raised in the modernist Lithuanian painting of the second half of the twentieth century aiming to reveal the idea of motion in painting. In this case the abstract pictures by Kazimiera Zimblytė and Eugenijus Antanas Cukermanas, created in the eighth−tenth decades, have been chosen to discuss. Both artists are interested in abstract plastic idea – how to create the impression of a motion of a spot, plane, background on the canvas surface. The question is: how to explain the idea of motion in a painting, who does constitutes movement, what makes count as an object in motion, what produces a perception of movement in painting? Article approaches the idea of motion on the basis of painting with the reference to the theory of perception by phenomenologist Maurice Merleau-Ponty according to the following concepts: the relationship between figure and background, the visual field, the Chiasm