PSA testo tikslumas Lietuvos prostatos vėžio organizuotos patikros programos metu

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (toliau – Programa) Lietuvoje pradėta vykdyti 2006 m. Šiuo metu Programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 metų, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Programos tikslinės grupės vyrams gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis yra ≥3 ng/ml, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tikslesnį tyrimą – prostatos biopsiją. Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti PSA testo tikslumą atlikus apibrėžtos populiacijos, dalyvausios organizuotoje patikroje, ištisinį tyrimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Poliklinika, kurioje atliekamas tyrimas, aptarnauja 97 000 Vilniaus miesto gyventojų, tarp jų 45 tūkstančiai vyrų, iš jų apie 11 tūkstančių yra 50–75 metų amžiaus. 2008–2010 m. laikotarpiu buvo surinkta informacija apie visus patikrintus vyrus (N = 8 810), apimanti 80 proc. tikslinės populiacijos. Duomenų statistiniam apdorojimui taikyti įvairiausi, dažnai vienas kitą papildantys metodai, skaičiuota naudojantis Winpepi ver. 11.65. Rezultatai ir išvados. Mūsų tyrime PSA tyrimo jautrumas buvo 74,8 proc. (95 proc. PI 70–79,1), PSA tyrimo specifiškumas – 90,7 proc. (95 proc. PI 90,1–91,3). Klaidingai teigiamos diagnozės tikimybė parodė, jog 9,3 proc. mūsų tyrimo dalyvių nesirgo prostatos vėžiu, tačiau testas buvo teigiamas. Klaidingai neigiamos diagnozės tikimybė parodė, jog 25,2 proc. mūsų turimo dalyvių sirgo prostatos vėžiu, nors testas buvo neigiamas. Todėl ketvirtis programos dalyvių, kurių buvo klaidingai neigiami rezultatai, gavo nepagrįstas garantijas, kad jie sveiki, o 9,3 proc. dalyvių, kurių rezultatai buvo klaidingai teigiami, galėjo patirti nereikalingą nerimą ir gauti netinkamą gydymą. Tyrimo rezultatai parodė, jog ROC kreivės plotas buvo 82,8 proc. (95 proc. PI 80,1–85,5), statistiškai reikšmingas. Visa tai rodo problemas, susijusias su pacientų nerimu ir (ar) bereikalingai atliktu radikaliu gydymu, todėl pacientams turėtų būti paaiškintos teigiamos ir neigiamos tokių patikrų pasekmės. Organizuotos prostatos vėžio patikros šalyje rezultatai kol kas rodo tik didėjantį sergamumą ir labai nežymiai mažėjantį mirtingumą. Tai gali priklausyti nuo įvairių priežasčių. Vis dėlto tai, kad tik ketvirtadaliui ištirtų asmenų, kurių PSA testas viršijo ribinį lygį, atliktos biopsijos, rodo, jog 75 proc. patikros dalyvių net nebuvo bandyta patvirtinti / atmesti diagnozę ir, suprantama, kvalifikuotai gydyti.In Lithuania, prostate cancer accounts more than a quarter (29%) of newly diagnosed cases of cancer in males. Since 2006 Prostate cancer screening programme in Lithuania began inviting, asymptomatic men aged 50-70 for a PSA test, which uses a cut-off value of greater than 3ng/ml. Aim of the study. To evaluate PSA test accuracy of a clearly defined screened population with application different statistical indicators. Material and methods. The outpatient clinic in which investigation was carried out serves 97,000 of Vilnius city residents, including 45 thousand men, of which about 11 thousand are 50-75 years of age. During the period of 2008- 2010 information on all screened males (N=8810) were collected, covering 80% of the target population. Results and conclusions. In our study, the sensitivity of the PSA test was 74.8% (95% CI: 70-79.1), the specificity of the PSA test was 90.7% (95% C90.1-91.3). False positive rate shows 9,3 percent of the participants in our study did not have prostate cancer but the test was positive. False negative rate indicates, that 25.2 percent of our participants had prostate cancer whiel th test was negative. Consequently, quarter of participants with false-negative results were given unfounded reassurance and 9.3% of particpants with false-positive results might have experienced unnecessary anxiety and inappropriate treatment. Area under ROC curve was 82,8% (95% CI: 80.1-85.5), statisticaly significant, showing that discriminatory ability of the test can be interpretted as relatively good. Unfortunately, prostate cancer incidence growing, and mortality decreasing slowly, especially during recent years. This indirectly shows that national early detection (screening) program is not effective enough. One of possible reasons of this phenomenon is a lack of accessibility to the first-class treatment for the cases, diagnosed durring the screening. The fact, that only 25% prostate biopsies was made for the participants of the programme, with PSA >3ng/ml, indirectly confirming this