Finansinis stabilumas ir koncentracija: besivystančios Europos tyrimas

Šiame straipsnyje tiriamas bankų sektoriaus koncentracijos poveikis finansiniam stabilumui naudojant 134 komercinių bankų iš 17 Vidurio ir Rytų Europos šalių 2007-2012 m. laikotarpio duomenis. Empirinio tyrimo rezultatai pabrėžia vadinamąją „koncentracijos trapumo“ hipotezę, parodydami, kad aukštas koncentracijos lygis bankų sektoriuje yra siejamas su didesne bankų, ypač mažesniųjų, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe. Taip pat parodoma, kad neigiamas koncentracijos poveikis gali būti sumažintas taikant griežtą priežiūros sistemą. Pirmiausia - griežtas oficialus bankų sektoriaus priežiūros įgaliojimas. Antra - skirtingi priimančiosios šalies ir buveinės šalies priežiūros įgaliojimai gali žymiai sumažinti neigiamą koncentracijos poveikį bankų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybei.This paper investigates the impact of banking sector concentration on financial stability, across a sample of 134 commercial banks from 17 countries of Central and Eastern Europe during the period of 2007-2012. Empirical findings highlight the concentration-fragility hypothesis, indicating that a high level of concentration in the banking sector is associated with a higher probability of default among banks, especially for the smaller ones. The authors also show that the negative influence of concentration might be reduced through a tight supervisory framework: (i) stringent official supervisory power of the banking sector, and (ii) differences between host and home country in terms of supervisory power can significantly reduce the negative impact of concentration on banks' probability of default