Priekabiavimas ir patyčios iš ĮSA perspektyvos: poveikis darbuotojų suvokiamai gerovei

Straipsnyje analizuojama priekabiavimo ir patyčių darbuotojų tarpusavio santykiuose problematika įmonėse, kurios siekia įmonių socialinės atsakomybės statuso arba yra socialiai atsakingos. Vykdant empirinį tyrimą buvo vertinami darbuotojų komunikavimo, izoliavimo, reputacijos, demografijos, darbuotojų pažiūrų, patiriamos žalos, darbuotojų savijautos ir ketinimų organizacijos atžvilgiu kriterijai. Šiame straipsnyje pristatomi tik tie tyrimo rezultatai, kurie atspindi itin didelio dėmesio reikalaujančias sritis. Tarpusavio santykių lygmenyje išlieka aktuali psichologinio smurto, neigiamai lemiančio darbuotojų sveikatą, darbo kokybę, problema. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apima įmonių tvarumo, aplinkosaugos ir darbuotojų gerovės klausimus, kurių kontekste analizuojama fizinė darbuotojų savijauta ir psichologinės būsenos, organizacinio klimato poveikis darbuotojų pasitikėjimui įmonės vykdoma politika ir darbuotojų įsitraukimas įgyvendinant ĮSA iniciatyvas. Organizacijų įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą didina darbuotojų produktyvumą ir mažina priekabiavimo atvejus, taip paveikiant ir bendrus organizacijos finansinius rezultatus. Tyrimo rezultatai parodė, kad organizacijose egzistuoja palanki aplinka plisti priekabiavimui ir patyčioms bei blogėti darbuotojų savijautai. Disfunkciški tarpusavio santykiai stipriausiai atsiskleidžia šiais atvejais: neigiamos komunikacijos, reputacijos puolimo, asmeniui daromos žalos. Tai mažina įsipareigojimą organizacijai ir turi įtakos darbuotojų ketinimams keisti darbą. Neigiami darbuotojų santykių kokybės aspektai, nepatenkinama asmenų savijauta silpnina darbuotojų įsitraukimą į įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo procesus. Jeigu organizacijoje yra bent vienas darbuotojas, kuris patiria į priekabiavimo ir patyčių kategoriją patenkančius veiksmus, vadinasi, organizacijos valdymo politikoje ar kažkurioje valdymo grandyje yra klaida. Kuo tokie rodikliai aukštesni, tai yra, kuo daugiau organizacijoje kyla konfliktinių židinių, tuo labiau tai rodo tos organizacijos pažeidžiamumą ir mažesnį dėmesį darbuotojų tarpusavio santykiams. Priekabiavimas ir patyčios ĮSA deklaravusiose ar siekiančiose tapti socialiai atsakingomis įmonėse yra ypatingas signalas, rodantis, kad darbuotojų kaip suinteresuotų subjektų gerovei skirtas nepakankamas dėmesys, o ĮSA politikoje nepakanka dėmesio darbo organizavimo procesų ir įmonių etikos užtikrinimo kokybei. Juo labiau, kai kuriant nepalankias sąlygas aukoms, dalyvauja ne tik bendradarbiai horizontaliajame lygmenyje, bet ir vadybinis personalas vertikaliajame. Tai rodo, kad ĮSA įgyvendinimui kyla reikšmingos su darbo organizavimu susijusios kliūtys, kai darbuotojų atsitraukimas susijęs su valdymo kokybe.The article analyses a topic of harassment and bullying in employees’ interrelationship at the enterprises that strive for the status of corporate social responsibility or are socially responsible. Empirical research assesses criteria of employees’ communication, isolation, reputation, demography, employees’ attitudes, experienced harm, employees’ feeling and intentions in regard to organization. This article presents only the research results that reflect the areas that require especially big attention. In the level of interrelationship, there remains a topical problem of psychological violence that negatively affects employees’ health, work quality. Standardization of processes weakens managers’ empathy to human relationship and their directional development in striving for favourable psychological climate at workplaces, and, in management, there is a focus into the use of power available. Corporate social responsibility (CSR) includes issues of enterprises’ sustainability, environmental and employees’ welfare, in the extent of which there are analysed employees’ physical feeling and psychological states, impact of organizational climate on employees trust in enterprise’s policy and employees’ involvement into implementation of CSR initiatives. Involvement of organizations to tackling of social problems increases employees’ productivity and decreases the cases of harassment, by affecting organization’s general financial results at the same time