Bažnytinės muzikos reforma Lietuvos bažnytinį meną palietė XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais. Cecilietiškasis judėjimas, iš esmės keitęs bažnytinės muzikos pobūdį, turėjo didelę įtaką vargonų vaidmeniui liturgijoje. 1903 m. paskelbus Lietuvoje popiežiaus Pijaus X bažnytinės muzikos reglamentą Motu proprio, reformą į savo rankas perėmęs Juozas Naujalis pamažu ėmė formuoti naują požiūrį į bažnytinę muziką bei kelti jos meninį lygį. Cecilietiškasis judėjimas menkai galėjo turėti įtakos lietuvybės sklaidai bažnytiniame repertuare, tačiau J. Naujaliui šalyje ėmus platinti tautiniu požiūriu neutralų lotyniškąjį vienbalsį choralą, buvo apribota jau ilgą laiką Bažnyčios vykdoma lenkinimo politika. Mažojoje Lietuvoje gyvavo vokiškos giedojimo tr...
Straipsnyje aptariama bažnytinių žanrų liturgijoje ir šiuolaikinėje lietuvių muzikoje (1987-2010) ge...
Šis straipsnis yra tarsi tęsinys 2017 m. skelbto straipsnio apie baroko laikotarpio vargondirbystę L...
Straipsnis skirtas pirmiausia tradicinio muzikos paveldo integravimo į reformuotą liturgiją klausima...
XIX a. antrojoje pusėje egzistavusias vargonavimo tradicijas Lietuvos katalikų bažnyčiose ne visada ...
Straipsnyje siekiama apžvelgti profesinį bažnyčios vargonininko kelią Lietuvoje nuo XIX a. paskutini...
XVI a. Vakarų Europoje prasidėję konfesiniai judėjimai ryškiai atsispindėjo ir Lietuvos bažnytinėje ...
Vargonininkų socialinės ir teisinės padėties klausimas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje traktuojam...
XVIII a. LDK katalikų bažnytinė muzika pasižymėjo įvairove. Greta aukštojo, profesionalaus meno, kur...
XX a. pradžioje į Ameriką ėmė keliauti vis daugiau muzikinį išsilavinimą turėjusių lietuvių. Daugiau...
Naujoji vargonų kūryba vis glaudžiau siejama su sakralumu, bažnytine giesme, grigališkuoju ir protes...
Straipsnyje nagrinėjama kunigo, folkloristo, rašytojo ir visuomenės veikėjo kan. A.Sabaliausko (1873...
Straipsnyje pasitelkiant istorinį bei komparatyvistinį tyrimo metodus tyrinėjama vargonininkų profes...
XX a. pradžioje į JAV ėmė keliauti vis daugiau muzikinį išsilavinimą turinčių lietuvių. Daugiausia t...
The aim of the work is to shed light on the development of Lithuanian church music in the 16th and 1...
Vargonininkai išeivijoje buvo pagrindiniai chorų ir orkestrų steigėjai, dainų švenčių organizatoriai...
Straipsnyje aptariama bažnytinių žanrų liturgijoje ir šiuolaikinėje lietuvių muzikoje (1987-2010) ge...
Šis straipsnis yra tarsi tęsinys 2017 m. skelbto straipsnio apie baroko laikotarpio vargondirbystę L...
Straipsnis skirtas pirmiausia tradicinio muzikos paveldo integravimo į reformuotą liturgiją klausima...
XIX a. antrojoje pusėje egzistavusias vargonavimo tradicijas Lietuvos katalikų bažnyčiose ne visada ...
Straipsnyje siekiama apžvelgti profesinį bažnyčios vargonininko kelią Lietuvoje nuo XIX a. paskutini...
XVI a. Vakarų Europoje prasidėję konfesiniai judėjimai ryškiai atsispindėjo ir Lietuvos bažnytinėje ...
Vargonininkų socialinės ir teisinės padėties klausimas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje traktuojam...
XVIII a. LDK katalikų bažnytinė muzika pasižymėjo įvairove. Greta aukštojo, profesionalaus meno, kur...
XX a. pradžioje į Ameriką ėmė keliauti vis daugiau muzikinį išsilavinimą turėjusių lietuvių. Daugiau...
Naujoji vargonų kūryba vis glaudžiau siejama su sakralumu, bažnytine giesme, grigališkuoju ir protes...
Straipsnyje nagrinėjama kunigo, folkloristo, rašytojo ir visuomenės veikėjo kan. A.Sabaliausko (1873...
Straipsnyje pasitelkiant istorinį bei komparatyvistinį tyrimo metodus tyrinėjama vargonininkų profes...
XX a. pradžioje į JAV ėmė keliauti vis daugiau muzikinį išsilavinimą turinčių lietuvių. Daugiausia t...
The aim of the work is to shed light on the development of Lithuanian church music in the 16th and 1...
Vargonininkai išeivijoje buvo pagrindiniai chorų ir orkestrų steigėjai, dainų švenčių organizatoriai...
Straipsnyje aptariama bažnytinių žanrų liturgijoje ir šiuolaikinėje lietuvių muzikoje (1987-2010) ge...
Šis straipsnis yra tarsi tęsinys 2017 m. skelbto straipsnio apie baroko laikotarpio vargondirbystę L...
Straipsnis skirtas pirmiausia tradicinio muzikos paveldo integravimo į reformuotą liturgiją klausima...