Demografiniai ir socialiniai pokyčiai Klaipėdos priemiesčiuose 2010-2017.

Tyrimas atskleidžia gyventojų migracijos į Klaipėdos priemiesčius procesą mažiausių administracinių vienetų – seniūnijų – lygiu. Tai padeda gana tiksliai nustatyti ne tik patraukliausias priemiesčių gyvenamąsias vietas, bet ir socialines-demografines problemas, su kuriomis susiduria vietos gyventojai. Klaipėdos priemiesčių gyventojų skaičius didėja, 2010–2017 m. tiriamose seniūnijose jis išaugo 7 %. Sparčiausiai auga Sendvario, Dauparų-Kvietinių, Dovilų seniūnijos. Teigiamas gyventojų skaičiaus pokytis yra ir Priekulės bei Kretingalės seniūnijose. Visos jos ribojasi su Klaipėdos miesto teritorija, yra gyventojams patraukliausios zonos dėl nedidelio atstumo nuo miesto ir patogaus susisiekimo. Tuo tarpu toliau nuo miesto esančiose seniūnijose gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Socialinių paslaugų poreikį lemiantys veiksniai: visuomenės senėjimas, negalia, emigracija, socialinė rizika ir nedarbas. Viena aštriausių socialinių problemų – nedarbo lygis. Didžiausias nedarbo lygio rodiklis yra labiausiai nutolusioje nuo Klaipėdos miesto Judrėnų seniūnijoje (8,54 %), taip pat Sendvario (6,72 %) ir Priekulės (7,13 %) seniūnijose. Pastarojoje bendrą nedarbo lygį kelia Derceklių gyvenvietės, kurioje įsikūrusi Dituvos sodų bendrija, aukštas nedarbo lygio rodiklis. Be to, nemažai Sendvario gyventojų yra registruoti Klaipėdoje, kad vaikai gautų vietą miesto ugdymo įstaigose. Tuo tarpu dėl palankios Kretingos ir „Žalgirio“ seniūnijų geografinės padėties, nedarbo lygis jose žemiausias (atitinkamai 3,71 % ir 3,97 %). Ypač jis sumažėja vasaros sezono metu. Vertinant Klaipėdos priemiesčių vystymo perspektyvas, Judrėnų, Endriejavo, Veiviržėnų ir Kretingos seniūnijose reikėtų skatinti ekonominių veiklų įvairovę, didinti jų efektyvumą. Tai galima įgyvendinti skatinant ūkininkus investuoti ir plėtoti žemės ūkio veiklą.Klaipėda is the third largest city in Lithuania, but its population is decreasing, while its suburbs are expanding and growing. This study reveals population migration to Klaipėda suburbs at the level of the smallest administrative unit – elderships. This helps with sufficient precision to identify not only the most attractive suburban residential areas, but also to determine the social-demographic problems faced by the local population. Due to uneven population change and structure, there is already a shortage of educational institutions and educators in some elderships. In the remote elderships from Klaipėda city, the population is rapidly aging, the unemployment rate is relatively higher than in other elderships, and the connection with the Klaipėda city by public transport is insufficient. Proposals for administrations of elderships and district municipalities are formulated taking into account the trends of population change. Comparative analysis, cartographic analysis, document analysis, expert interview method and others were applied in this study