On the subject-matter of ethnostylistics of language.

Straipsnio tikslas yra apibrėžti kalbos etnostilistikos objektą ir aptarti tos stilistikos šakos tiriamąją tematiką. Prancūzų stilistikos tyrinėtojo Pjero Giro (Pierre Guiraud) nuomone, nacionalinių stilių tyrimas esąs "idiomatologijos" objektas. Šį mokslą vienoje iš savo stilistikų (Guiraud P. La stylistique (Coll. "Que sais-je?") jis apibrėžęs taip: tai esąs "nacionalinių stilių tyrimas - arba vienos kalbos būdingų bruožų aprašymas lyginant su kitomis kalbomis, arba jos specifinių ypatybių aiškinimas istoriniais, etniniais ir socialiniais veiksniais". Tai tikslus ir išsamus apibrėžimas, nusakantis ir tiriamąjį dalyką, ir galimą dvejopą jo tyrimo metodologiją, tik, atsižvelgiant į šiuolaikinius kitų analogiškų mokslo šakų pavadinimus (plg. etnologija, etnolingvistika, etnomuzikologija), mokslo šaką, tiriančią šitaip nusakomą objektą, tikslinga vadinti kalbos etnostilistika arba kalbos etnine stilistika. Nei žodžio etnostilistika, nei junginio etninė stilistika nėra lietuvių kalbos žodynuose, enciklopedijose, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Pasitelkus interneto paieškos įrankį "Google", tokių terminų aptikta lietuvių kalbos tekstuose apie muziką, aprangą (etninės muzikos stilistika; [drabužių] etnostilistikos elementai, moderni etninė stilistika ir pan.). Kalbos mokslo sąvokoms pavadinti atitinkami terminai yra vartojami anglų (ethnostylistics), vokiečių (Ethnostilistik), prancūzų (ethnostylistique), rusų (этностилистика), kitų kalbų filologijos tekstuose. Kadangi esama ir kalbos (bei literatūros), ir muzikos, dailės, ir įvairių kitų raiškos formų etnostilistikos, tai, nusakant tyrimo sritį, etnostilistikos terminas vartotinas su atitinkamu pažyminiu. Bandymus išskirti ir apibrėžti (lietuvių) kalbos etnostilistikos objektą žr. autoriaus publikacijose (Župerka, 1994; 1995; 2001; 2010). [...]The national styles are described in the following two ways: characteristic language using techniques of one language are compared with relevant linguistic expression of other languages or a distinctive use of language is associated with historical, ethical and social factors of nation's life. The discipline investigating national language styles can purposefully be called the ethnostylistics of language. The latter is closely related to ethnolinguistics and contrastive stylistics. Ethnolingusitics is approached as a broader concept and ethnostylistics as a narrower one. However, ethnostylistics is not a branch of ethnolingusitics, i.e. it is closely related to literary science since it is concerned with artistic literary concept of the style, which encompasses not only the language but also other components of the fiction text. Ethnostylistics and contrastive stylistics are also partially intersecting disciplines. The main exploratory aim of both these trends of stylistics is to find out stylistic identity of a language vs. languages. However, ethnostylistics links the language under investigation with national character, mentality and the language is not necessarily be compared with any other language while contrastive stylistics definitely compares the expressions of style of two or more languages but is not looking for the correlations with the identity of nations whose languages are being compared