Secular everyday life and religious sense: relationship between the ethical and religious spheres

Straipsnyje svarstoma religinės prasmės galimybė sekuliarios kasdienybės sąlygomis. Remiantis Charles’o Tayloro sekuliarizacijos proceso tyrimais, siekiama ne likti prie sociologijoje įsitvirtinusios tezės apie religijos vaidmens menkėjimą šiuolaikinės visuomenės gyvenime, bet mėginti iš naujo apmąstyti, kas yra religiškumas šiandien. Pastebima, kad kasdienėje sekuliarioje sąmonėje įsitvirtinęs „Apšvietos mitas“ apsunkina prieigą prie religijos tradicine prasme, tačiau suteikia galimybę įsižiūrėti į pačią kasdienybę. Remiantis Jacques’o Derrida „religijos be religijos“ apibrėžtimi aptariamas tiek šiuolaikinio religinio diskurso pobūdis, tiek Derrida bandymas kasdieniuose atsakomybės, pasirinkimo, sprendimo aktuose įžvelgti etiškumo ir religiškumo įtampą, leidžiančią kalbėti apie religinio santykio struktūrą mūsų kasdienėse patirtyse.Article deals with the problem of religious sense in the secular everyday life. With reference to Charles Taylor’s analysis of secularization, the author tries to distance herself from the prevailing sociological thesis about the decline of religion in the life of contemporary society and rethink what religion means today? One can notice that "the myth of the Enlightenment" is deeply entrenched in our secular everyday consciousness, so the approach to the religious in the traditional sense is quite aggravated. Nevertheless, such a situation provides a possibility to contemplate the everyday life itself. Derrida’s notion of "religion without religion" allows us to reflect the character of a contemporary religious discourse as well as to envisage the tension between ethical and religious spheres in the daily acts of decision-making, choice, and responsibility. Not traditional religious forms but the structure of religious relationship enables us to talk about religious sense in the secular everyday life