Baltic youth march to the United Nations of November 13th, 1965.

Sovietų okupacijos metais užsienio lietuviai atstovavo Lietuvai Vakaruose, telkėsi į vadinamąją Lietuvos laisvės bylą. Įvairiomis politinėmis, diplomatinėmis akcijomis buvo stengiamasi nuolat priminti pasauliui apie Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų okupaciją ir šių tautų nepriklausomybės siekius. 1965 m. lapkričio 13 d. Niujorke įvykęs žygis į Jungtines Tautas buvo viena didžiausių to meto jaunimo surengtų politinių akcijų, sulaukusių didžiulio visuomenės palaikymo ir sustiprinusių trijų Baltijos tautų (lietuvių, latvių ir estų) jaunosios kartos ryšius ir bendradarbiavimą politinėje veikloje. Šios politinės akcijos metu Vakarams buvo primintas Baltijos kraštų klausimas, informacija pasiekė ne tik JAV, bet ir kitų kraštų politikus, kitas Jungtinių Tautų nares. Pradėtą jaunimo žygį tęsė 1966 m. įkurta bendra lietuvių, latvių ir estų organizacija „Baltic Appeal to the United Nations“ (BATUN).After Lithuania lost its independence, Lithuanians living abroad represented Lithuania in the West, concentrating on the so-called Freedom Case of Lithuania. Efforts through various political diplomatic actions were made to constantly remind the world of the occupation of Lithuania and other Baltic countries and the aspirations for the independence of these nations. Various means of political-propaganda activities were used in the aim to achieve Lithuania’s independence: from lobbying and influence on local politicians to various protest demonstrations and public political actions. One of the largest political campaigns organized by young people of that time was “the march to the United Nations” which took place in New York in November 13th, 1965, gaining widespread public support and strengthening the bond and cooperation of the young generation of the three Baltic nations (Lithuanian-Latvian-Estonian). The Manifesto adopted a resolution/referral to the United Nations urging them to take all available measures to restore the independence of the Baltic States. After the march, Baltic youth delegations attended missions of the United Nations members and presented them with a declaration and a referral to the United Nations. During this political campaign, the West was reminded of the issue of the Baltic nations, thus information reached not only US but also politicians from other countries and other members of the United Nations. The youth march continued in 1966, when a joint organisation of Lithuanians, Latvians and Estonians “Baltic Appeal to the United Nations” (BATUN) was established