Relationship between stress management strategies and aspects of the nurses’ personality traits

Darbo tikslas: ištirti ir nustatyti slaugytojų streso įveikos strategijas ir jų sąsajas su slaugytojų asmeninais bruožais. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 90 respondenčių moterų slaugytojų, dirbančių vienos Vilniaus miesto ligoninės terapijos, chirurgijos ir reanimacijos/ intensyvios terapijos skyriuose, vidutinis amžius – 42,5±2,1 metai. Anketinės apklausos būdu surinkti sociodemografiniai duomenys. Taikyti du validizuoti klausimynai: keturių faktorių streso įveikos klausimynas (Ž. Grakauskas, G. Valickas, 2006) bei „Didžiojo penketo asmenybės dimensijos“ skalė (Goldberg et al., 1999). Atlikta statistinė duomenų analizė, duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. Išvados. Slaugytojos, dirbančios įvairaus profilio skyriuose, dažniau rinkosi aktyvias (socialinės paramos ir problemų sprendimo) nei pasyvias (emocinės iškrovos ir vengimo) streso įveikos strategijas. Visos slaugytojos beveik vienodai ir dažnai pasižymėjo adaptyviais sąmoningumo, ekstraversijos ir sutariamumo (nuoširdumo) charakterio bruožais. Chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosios dažniau pasižymėjo ekstraversija ir sąmoningumu, o neuroziškumas būdingesnis terapijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosioms. Sutariamumu (nuoširdumu) dažniau pasižymėjo terapijos profilio slaugytojos. Visuose skyriuose dirbančios adaptyviais charakterio bruožais pasižyminčios slaugytojos naudojo aktyvias streso įveikos strategijas. Chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių slaugytojos, kurios labiau pasižymėjo ryškia ekstraversija, o terapijos skyrių slaugytojos su labiau išryškėjusiu nuoširdumu dažniau rinkosi su socialine parama ir problemų sprendimu susijusias streso įveikos strategijas. Terapijos ir chirurgijos skyriuose dirbančios slaugytojos, pasižyminčios stipriu neuroziškumu, dažniau rinkosi pasyvią emocijų „išventiliavimo“ strategiją.The aim of the research is to evaluate the relationship between stress coping strategies and personality traits of the nurses. Materials and methods. The study involved 90 female nurses (average age – 42.5±2.1 years). During the survey sociodemographic data was collected. The research included a stress coping questionnaire (Ž. Grakauskas, G. Valickas, 2006) as well as the scale of “Big Five personality dimensions” (Goldberg et al., 1999). There was performed statistical analysis, the data is considered to be statistically reliable when p