Identification contra assimilation?

Straipsnyje siekiama atsakyti į keturis klausimus: 1) ką reiškia asmens identifikacija? 2) koks jos ryšys su prisisavinimo principu? 3) kokios pagrindinės indentifikacijos formos? 4) kokį vaidmenį atlieka identifikacija kultūros raidoje? Identifikacija čia suprantama kaip savikūros principas, kuriuo žmogus realizuoja tai, kuo jis nori būti. Prisisavinimu asmuo Kitą užvaldo, o identifikacija . pats susivaldo. Aptariamos dvi fundamentalios identifikacijos formos: personalinė ir interpersonalinė, jų skirtingas vaidmuo kultūroje. Polemizuojama su etine E. Levino doktrina, begaline distancija atskiriančia Aš nuo Kito ir neigiančia interpersonalinės identifikacijos galimybę.The article aims to answer four questions: 1) what constitutes personal identification? 2) what is its connection with the assimilation principle? 3) what are the main form of identification ? 4) what is the role of the identification in the cultural evolution? Identification is here understood as a principle of self-creation by which a man realizes what he wants to be. By the assimilation the persons overwhelmed other and by the identification to get under oneself-control. The article deals with 2 fundamental forms of identification: personal and interpersonal, their different role in the culture. It is enter into polemics with the ethical doctrine of E. Levinas, which infinite distance separated I from the Other (autrui), and negate the possibility of interpersonal identification