Depopuliacija Baltijos šalyse

Šiame straispnyje nagrinėjami pagrindiniai Baltijos šalyse vykstančių demografinių procesų bruožai. Atkūrus nepriklausomybę Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išryškėjo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto tarptautinė migracija (išvykusiųjų skaičius viršija atvykusiųjų skaičių). Kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis, santykinai aukštas mirtingumo lygis (ypač vyrų), intensyvi emigracija ir gyventojų senėjimas stebimi visose Baltijos šalyse. Šios nepalankios tendencijos ypač pasireiškė šalims įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. Nuo 1990 m. Latvija ir Lietuva pasižymi vienais iš didžiausių depopuliacijos tempų Europoje. Depopuliacija tęsis ir artimiausiais dešimtmečiais.The paper deals with the characterization of the main demographic processes in the Baltics. After the reestablishment of statehood in Estonia, Latvia and Lithuania, the population dynamics clearly have been decreasing. This is evidenced both by the negative results of natural movement and the dominance of emigration in international migration processes. Population decline (depopulation) is a characteristic feature also for the titular ethnicities. Under-replacement fertility, relatively high mortality, especially for men, a high intensity of emigration and an ageing population are observed in all three Baltic countries, particularly after accession to the European Union in 2004. Latvia and Lithuania since 1990 have had among the highest population loss indicators in Europe. The scenarios of depopulation still prevail in the coming decades