Semiotical narrative of the Greimai bridge in Prienai

Šiame straipsnyje aptariamas semiotikos kontekste gana neįprastas objektas – tiltas. Analizei pasirinktas konkretus Prienų mieste esantis tiltas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu suteiktas Greimų vardas. Straipsnyje siekiama tiltą analizuojant išbandyti paties A. J. Greimo kurtos semiotikos įrankius, daugiausiai dėmesio skiriant statinio paskirčiai, paties tilto ir juo jungiamų krantų savybėms, elementariosioms semantinėms kolektyvinio ir individualiojo universumų artikuliacijoms. Pasirinkus netradicinį objektą atsiskleidžia semiotinio metodo galimybės. Atliktos analizės rezultatai išryškina prasmę to, kas įprastai laikoma tik erdvine, du sausumos taškus sujungiančia statybine konstrukcija. Objekto aptarimas parodo, kokios vertės būdingos šiuo statiniu jungiamoms Prienų dalims ir kaip tiltas dalyvauja viso miesto ir kiekvieno prieniečio gyvenime. Šio nedidelio tyrimo išvados leidžia teigti, kad Greimų vardas dera su įvairiomis tilto savybėmis bei sukuria naujų prasmių: atpažįstame daugiskaitiškumą ir dvilypumą, tėvo ir sūnaus santykio įprasminimą, cikliškumą, rituališkumą. Be to, tiltas pasirodo esąs tarpininkas tarp gamtos ir kultūros, gyvenimo ir mirties.In 2017, the world celebrated 100 years since the birth of Algirdas Julien Greimas (1917–1992). The anniversary inspired many commemorative works, events, conferences, research projects, etc. That is also the case with this paper. Here, instruments of semiotic analysis are applied to a rather unusual object – a bridge located in the town of Prienai, Lithuania. In 2010, the bridge was given the name of Greimai by the Government of Lithuania as a way of paying tribute to Julius Greimas (1882–1942), schoolteacher and burgomaster of Prienai (1934–40), and his son Algirdas Julien Greimas, literary scientist and semiotician who as a child liked to wander the woods of Prienai. The paper discusses the semantics and narrativity of the Greimai bridge. The main focus is on its function, the characteristics of the bridge and its shores, the semantic universe it embodies. Also considered is the transformation from a simple and concrete structure with a clearly defined function to a symbolic monument. The findings of this small research suggest that the bridge’s characteristics make the Greimai name a good fit and that it creates additional meanings: one recognizes plurality and duality, the echo of the father-son relationship, cyclicality and rituality, etc. In addition, the bridge appears to act as a mediator between nature and culture, life and death