Grammatical category of gender in noun phrases of the Lithuanian-French interlanguage

Lietuviui, besimokančiam prancūzų kalbos, tikrai nelengva prisiminti kiekvieno savo inherentinę giminės vertę turinčio daiktavardžio giminę, kuri reiškiama ne tik priesagomis, bet ir artikeliais, kurių lietuvių kalboje taip pat nėra. Prancūzų K2 daiktavardinio junginio giminės kategorijos supratimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tekstyno duomenys rodo, kad mokiniai, kurių prancūzų kalbos lygis siekia B1, nėra perpratę giminės gramatinės kategorijos visuose lingvistinės kompetencijos lygmenyse. Remiantis surinktais duomenimis, galima teigti, kad kartais mokiniai abejoja, kuriai giminei priskirti vieną ar kitą daiktavardį, ir kaip universalią pasirenka vyriškąją giminę, kuri prancūzų kalboje mažiau kodifikuojama nei moteriškoji, be to, yra interpretuojama kaip pagrindinė, iš kurios sudaromos kitos formos, tokios kaip moteriškoji giminė ir daugiskaita. Mokinių anotuoto tekstyno empirinių duomenų analizės rezultatai parodė, kad priežastys glūdi pačioje prancūzų kalbos sistemoje. Mokiniai prancūzų kalbos daiktavardžiui giminę priskiria pagal semantinę analogiją, taip pat gali lemti formos arba reikšmės analogija su savo gimtosios kalbos žodžiu arba su gerai išmoktu pačios K2 žodžiu, kartais įtakos turi kitos mokamos kalbos, dažniausiai anglų. Kalbant apie determinantų ir būdvardžių derinimą, skaičiai rodo, kad mažiau daroma determinantų derinimo klaidų nei būdvardžio. Būdvardis visose pozicijose dažniausiai vartojamas vyriškosios giminės forma, nepaisant daiktavardžio giminės. Tačiau sprendžiant iš šalia pavartotų derinamųjų žodžių, darytina išvada, kad daugeliui daiktavardžių giminė priskirta taisyklingai.It is not an easy task for a Lithuanian, who is not a native speaker of French, to learn French nouns with their inherent grammatical gender, which is expressed by suffixes and articles non-existent in L1. The understanding of the category of gender of French L2 noun phrases is a complex and time consuming process. The data of the text corpus proves that students whose French language level is B1 have not fully comprehended the grammatical category of gender on all levels of linguistic competence. As demonstrated by the results of the present investigation, a student often does not assign a fixed gender. When in doubt, he/she eventually decides on the masculine gender as a universal choice, which in French is less codified than the feminine gender and is interpreted as the main gender from which other forms such as the feminine gender and the plural form are derived. Apparently, the cause of such confusion lies in the system of the French language itself. Students tend to assign the gender of the noun by semantic analogy, the analogy of form or meaning with the students’ first language or from a well-known word in L2; sometimes other languages such as English come into play. As regards the coordination of determiners and adjectives, the determiner coordination tends to cause fewer problems than adjectives. The latter is mostly used in the masculine form, regardless of the noun gender. Despite a number of nominal gender-related problems, a substantial number of nouns have been assigned the correct gender, as demonstrated by collocates agreeing in gender with respective nouns