Change in the paradigm of social life as a challenge to public security policy

Viešojo saugumo politikos sėkmę lemia ne tik atitinkamų sričių pareigūnų kompetencija, bet ir pagrįstai parengtas strateginis viešojo saugumo priemonių planas ir jo įgyvendinimas. Toks planas turi būti rengiamas nuolatos nagrinėjant viešojo saugumo priemonių taikymo kontekstą - socialinio gyvenimo būklę bei jos raidos tendencijas. Todėl straipsnyje nagrinėjama socialinio gyvenimo būklės ir raidos tendencijų tyrimo metodologijos gairės. Socialinio gyvenimo paradigma - tai visuma teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiantis galima atskleisti visuomenės socialumo bruožus, jos vertybinę būklę ir besiklostančias raidos tendencijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas atskleisti pagrindines socialinio gyvenimo idėjas, kurių sąveika atlieka metodologinį vaidmenį nagrinėjant konkrečios visuomenės socialinio gyvenimo būklę. Jų pagrindu išskiriamos trys socialinio gyvenimo paradigmos - uždaroji, atviroji ir kiauroji visuomenė. Taikant šią metodologiją atskleidžiami Lietuvos visuomenės socialinio gyvenimo būklės raidos bruožai. Perėjimo iš sovietizuotos uždarosios visuomenės būklės į klasikinę atvirąją visuomenę procese susiformavo koliažinė visuomenė, kuriai būdingi savita uždarosios ir atvirosios visuomenės bruožių pynė. Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu ryškėja naujos socialinio gyvenimo paradigmos - kiaurosios visuomenės formavimosi tendencija.The success of public security policy is determined not only by the competence of the relevant field officials, but also by reasonably prepared strategic plan for public security measures and its implementation. Such a plan must be prepared on a regular basis in the context of the application of public safety measures - the state of social life and trends in its development. Therefore, the article analyzes the guidelines for the study of the state of social life and trends in trends. The paradigm of social life is a set of theoretical and methodological assumptions that can be used to reveal the features of social sociality, its value status and the evolving tendencies of development. The main attention is paid to revealing the basic ideas of social life, whose interaction plays a methodological role in examining the state of social life of a particular society. They are based on three paradigms of social life - closed, open and hollow society. This methodology reveals the features of the development of the social life status of Lithuanian society. In the process of transition from the state of the sovietised closed society to a classical open society, a collage society, characterized by a distinctive cluster of closed and open society, arose. The study revealed that the emergence of a new paradigm of social life, the tendency for the formation of a hollow society, is emerging