Subalansuotos plėtros politikos vertinimas gero valdymo kontekste: lyginamoji Baltijos šalių analizė

Augančios ekonominės problemos, veikiantys socialinių grupių interesai, didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir besiformuojantys pasauliniai instituciniai tinklai darnų vystymąsi pavertė itin svarbiu procesu, kurio pagrindas yra kryptinga darnaus vystymosi politika. Ši politika privalo skatinti ir užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių klausimų integravimą. Šiuose politiniuose pokyčiuose ypatingą vaidmenį vaidina visuomenės ir interesų grupių dalyvavimas, atvirumas, viešumas, skaidrumas, demokratija, pasireiškiantys kaip gero valdymo principai. Darnaus vystymosi politikos sėkmę ir gero valdymo reikšmę šios politikos cikle apibrėžia viena pagrindinių politikos analizės funkcijų – politikos vertinimas. Darnaus vystymosi politikos vertinimo poreikis grindžiamas tuo, kad šios funkcijos dėka valstybinėms institucijoms yra suteikiama informacija apie tai, ar šios politikos intervencija buvo reikšminga, efektyvi, veiksminga ir priimtina pilietinei visuomenei bei suinteresuotosioms šalims, kokių jos padarinių sulaukta. Gero valdymo principai vertinant darnaus vystymosi politiką užima itin svarbią vietą, kadangi prisideda prie ilgalaikių įsipareigojimų ir strateginių uždavinių, politikos nuoseklumo per vertikalų ir horizontalų koordinavimą, atviro ir skaidraus suinteresuotųjų pusių dalyvavimo ir konsultavimo proceso, taip pat priartina darnaus vystymosi politiką ir strategijas arčiau vietinių bendruomenių ir žmonių. Gero valdymo konteksto įtraukimas į darnaus vystymosi politikos vertinimo stadiją padidintų socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos sričių politikų veiksmingumą, stiprintų demokratinių institucijų atsaką žmonių poreikiams bei pagerintų infrastruktūrą. Straipsnio tikslas – įvertinti darnaus vystymosi politiką Baltijos šalyse gero valdymo kontekste. Straipsnio uždaviniai: 1) atskleisti darnaus vystymosi politikos vertinimo teorinius aspektus darnaus vystymosi kontekste; 2) išnagrinėti Baltijos šalių darnaus vystymosi bei gero valdymo teisinius ir strateginius dokumentus; 3) identifikuoti Baltijos šalių darnaus vystymosi rodiklių sąveiką gero valdymo kontekste. Straipsnyje naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių bei strateginių dokumentų analizė, lyginamoji antrinių duomenų analizė (Eurostato statistiniai duomenys). Atlikta Baltijos šalių teisės aktų ir strateginių dokumentų analizė patvirtina, kad šios šalys yra suinteresuotos savo piliečių gerove ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse. Kiekybinio tyrimo metu surinktų Eurostato rodiklių analizė atskleidė, kad, nepaisant istorinių ir demografinių panašumų, Baltijos šalys pasiekė skirtingų rezultatų, ko pasekoje darnaus vystymosi politika buvo vertinama labai įvairiai. Išsami Baltijos šalių darnaus vystymosi rodiklių analizė atskleidė, kad Lietuvos rezultatai Latvijos ir Estijos atžvilgiu daugelyje sričių yra prastesni. Dėl tokių rezultatų Lietuvos darnaus vystymosi politika yra vertinama neigiamai. Trūkstant gero valdymo rodikliams yra sunku įvertinti darnaus vystymosi politiką gero valdymo kontekste.Principles of good governance in evaluating sustainable development policies are highly important because they contribute to the long-term commitment and strategic objectives, policy coherence through vertical and horizontal coordination, open and transparent stakeholder participation and consultation process, and brings sustainable development policies and strategies closer to local communities and humans. The inclusion of good governance framework into sustainable development policy evaluation phase would increase the effectiveness of social, economic and environmental policies, strengthen the role of democratic institutions according to people's needs and improve infrastructure. Analysis of legislation and strategic documents of the Baltic countries revealed the Lithuanian, Latvian and Estonian mutual sustainable development and good governance objective of seeking human well-being, quality of life and cultural integrity in strengthening society and government, encouraging good behavior of citizens. An evaluation of sustainable development policy based on the analysis of sustainable development indicators revealed that in comparison with Latvia and Estonia, sustainable development policy in Lithuania is not sufficiently effective and there is a lack of trust and participation among citizens