Verslumo kompetencijos ugdymo taikant mokomosios mokinių bendrovės modelį veiksmingumas

Verslumo kompetencija įvairiais aspektais analizuojama daugelyje užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbų, kuriuose akcentuojama veiksmingų ugdymo programų ir praktinių metodų, ypač mokinių dalyvavimo mokomųjų įmonių veikloje, svarba ugdant verslumo kompetenciją, tačiau išsamių verslumo kompetencijos ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose mokslinių tyrimų nėra atlikta. Moksliniu požiūriu visiškai neanalizuotas verslumo kompetencijos ugdymo taikant mokomosios mokinių bendrovės (MMB) modelį veiksmingumas. Universalaus kriterijaus verslumo kompetencijos ugdymo veiksmingumui įvertinti nėra. Daugelis mokslininkų siūlo jį vertinti atsižvelgiant į tai, ar buvo pasiekti ugdymo programos tikslai, ir į programos bei taikytų metodų poveikį jos dalyviams, kuris nustatomas pagal pasiektų rezultatų lygį. Siekiant pagrįsti verslumo kompetencijos ugdymo taikant MMB modelį veiksmingumą, buvo sudarytas hierarchinis verslumo kompetencijos struktūros modelis, identifikuojantis pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programą ugdomos verslumo kompetencijos pagrindinius komponentus ir subkomponentus, ir daugiakriteriais metodais įvertintas Ekonomikos ir verslumo programos turinio sričių ir jų komponentų bei subkomponentų reikšmingumas ugdant verslumo kompetenciją. Taip pat, remiantis MMB veikloje dalyvaujančių mokinių anketinės apklausos duomenimis ir taikant daugiamačius matematinės statistikos metodus bei modelius, atliktas verslumo kompetencijos struktūrinių komponentų – asmeninių savybių, bendrųjų gebėjimų, verslumo gebėjimų, vertybinių nuostatų išsiugdymo vertinimas. Gauti vertinimo rezultatai rodo pakankamai aukštą mokinių verslumo kompetencijos išsiugdymo lygį ir pagrindžia MMB veiksmingumą verslumo kompetencijos ugdymui bendrojo ugdymo mokyklose.Entrepreneurship competency has been investigated from various perspectives by foreign and Lithuanian researchers, which emphasise the importance of entrepreneurship education programmes and practical methods of development of entrepreneurship competency and that of participation in activities of training companies, in particular, comprehensive studies have not been conducted. The efficiency of development of entrepreneurship education applying the model of student mini-company (SMC) has not been developed from the scientific perspective. It is necessary to point out that universal criteria for assessment of efficiency of entrepreneurship competency development are not available. A big number of authors sugest that efficiency should be assessed considering whether the goals of the educational programme have been achieved, taking into account the impact of the programme on its participants, which is determined according to the level of result achievement. Seeking to substantiate the efficiency of school students’participation in SMC activities in development of the entrepreneurship competency, has designed the hierarchical model of structure of entrepreneurship competency, which identifies the main components and sub-components of entrepreneurship competency developed according to Lithuanian General Curriculum of General Education. The relevance of the areas of content of the programme Economics and Entrepreneurship as well as its components and sub-components in development of entrepreneurship education has been evaluated applying the multiple criteria methods. Multivariate methods and models of mathematical statistics have been employed for assessment of entrepreneurship competency of school learners involved in SMC activities and the efficiency of the model of SMC has been substantiated after separate evaluation of structural components and sub-components divided into certain groups: personal traits, general competencies, entrepreneurial abilities and value orientations. The data of the research on entrepreneurship competency of school learners involved in SMC activities disclose that its level is sufficiently high and substantiate the theoretical propositions about the efficiency of SMC in development of entrepreneurship competency in general education schools