Urban development of modern society

Lietuviškojo moderniojo miesto pokyčiai per pastarąjį amžių ganėtinai skiriasi nuo Vakarų miesto istorinės raidos, kai modernaus miesto struktūra buvo kuriama ankstyvojo kapitalizmo, sovietinės modernybės ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis jau kapitalistinėje visuomenėje. Kyla klausimas kiek kiekvieno socialistinio ir kapitalistinio miesto projektų įgyvendinimas yra atsakingas už esamus rezidencinius skirtumus ir galbūt paslėptas socialines įtampas trijuose Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Darbe laikomasi požiūrio, kad visų šių skirtumų po 25 sėkmingų rinkos ekonomikos adaptacijos metų negalima priskirti tik kapitalizmo sistemai, ir reikia atsižvelgti į sovietinio modernaus miesto projekto įgyvendinimo specifiką. Tik toks socioistorine analize grįstas analitinis požiūris leidžia pastebėti, kas yra bendra ir kas yra skirtinga tarp dviejų – sovietinio ir kapitalistinio modernaus miesto projektų. Lietuviškas miestas kaip bandymų laukas leidžia atskleisti sovietinės ir kapitalistinės modernizacijos panašumus ir skirtumus, atrasti visuomenės modernizacijos ir struktūravimosi bendravardiklį, o kartu galbūt jo tolimesnė raida ir rezidencinių skirtumų konfigūracijos galėtų būti prognozuojamos Vakarų modernaus miesto nueito kelio kontekste. Šiame darbe siekiama atskleisti Lietuvos didmiesčių rezidencinę diferenciaciją, pasitelkiant ir analizuojant kiekybinės apklausos duomenis. Apklausa, atlikta 2012 m. sugrupuojant pasirinktus Lietuvos didmiesčių rajonus pagal konceptualų E. Burgesso koncentrinių miesto modelį (miesto centras, darbo klasės rajonas, sovietmečio statybos daugiabučių rajonas ir priemiesčiai) ir apklausiant gyventojus, atskleiždia didmiesčių rajonų ir būsto valdų gyventojo profilį, jų socioekonominę poziciją bei finansinius būsto išlaikymo, rezidencinio mobilumo ir būsto standartų skirtumus. Šie rezidenciniai pjūviai suteikia atsakymus į klausimus, kaip kompleksiškai vystėsi Lietuvos modernusis miestas priklausomai nuo skirtingų politinių, socialinių ir demografinių sitaucijų, ir kaip vykusi moderni sovietmečio urbanizacija, besitęsianti kapitalistinės visuomenės urbanizacija ir trumpas (bet reikšmingas) pereinamasis laikotarpis (iš valstybinės planinės į rinkos ekonomiką) sukūrė šiuolaikinio Lietuvos miesto rezidencinę diferenciaciją skirtingose būsto valdose ir kaimynystėse.The urban changes in Lithuania during the last century are quite distinctive and differ from Western urban development as the social structure of modern Lithuanian city is based on radical social changes from early capitalist and Soviet modernity to contemporary market economy. Thus, a question on the accountability of the Soviet and capitalist urban development periods for the residential differentiation in the contemporary 3 biggest Lithuanian cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda can be raised. The thesis follows an approach that the residential differentiation in the 3 biggest Lithuanian cities could not be explained only by relying on capitalist modernity after the successful adaptation of market economy. A Lithuanian city as a trial field allows to demonstrate the similarities and differences between the Soviet and the capitalist modernization, discover a common denominator for modernization and structuration and at the same time its future development and configuration of residential differences can be forecasted in the context of the history of the Western modern city. Thus, this thesis aims at revealing residential differentiation in the contemporary Lithuanian cities by analyzing original survey data. The survey, which was carried out in 2012 by grouping the urban districts according to the conceptual E. Burgess concentric zone model (city centre, working class district, large housing soviet estates district and suburbs) of selected Lithuanian cities, uncovered the resident sociodemographic profile of Vilnius, Kaunas and Klaipėda urban dwellers living in these various neighbourhoods and housing tenures, their socioeconomic position and expenditures on residential housing, residential mobility and the differences of housing infrastructure. These empirical evidences suggest more complex social, political and demographic realities [...]