Knowledge management factors promoting the creation of innovations

Dinamiškoje modernių organizacijų aplinkoje informacija ir žinios yra vienas iš esminių išteklių bei pagrindinis inovacijų šaltinis. Šių išteklių tikslingas valdymas sąlygoja valstybių spartesnį vystymąsi, organizacijų konkurencinį pranašumą, kuriant didesnę pridėtinę vertę. Lietuvoje, atsižvelgiant į Inovacijų sąjungos švieslentėje pateikiamus 2013 m. rezultatus, susiklosčiusi situacija byloja, kad suminis inovacijų indeksas yra ganėtinai žemas, nors žmonių išsilavinimo lygis – pakankamai aukštas. Analizuojant susiklosčiusią situaciją ir ieškant ją lemiančių priežasčių, pasigendama glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, daroma prielaida, kad dažnai organizacijose strateginiame lygmenyje trūksta sisteminio požiūrio į žinių valdymo procesus ir inovacinę veiklą, nesukuriama palanki inovacijų kūrimui organizacinė kultūra, skatinanti dalintis žiniomis ir patirtimi. Disertacijoje yra keliamas probleminis klausimas, kokie veiksniai paskatintų nuolatinį žinių potencialo pritaikymą, darantį įtaką inovacijų kūrimą. Vienas iš esminių disertacijos naujumo elementų yra tai, kad buvo identifikuoti ir pagrįsti žinių vadybos veiksniai, skatinantys inovacijų kūrimą bei išryškinta jų tarpusavio sąveikos svarba. Disertacijoje, ryškinant nuolatinio inovacijų kūrimo procesą, sukonstruotas teorinis, moksliniu tyrimu pagrįstas, integralus žinių valdymo modelis, kuris leido nustatyti žinių vadybos veiksnių įtaką inovacijoms Lietuvos verslo organizacijoseIn the contemporary dynamic environment, information and knowledge are one of the most essential assets of organisation and the main sources of innovation. Purposeful management of these resources facilitates faster development of countries; for organisations it helps to create higher added-value and increase competitive advantage. Lithuania, according to the data of the Innovation Union Scoreboard, has relatively low overall index of innovativeness, although the education level of population is rather high. These data indicate that Lithuania still fails to fully exploit its knowledge potential. Analysis in search for explanations of this situation leads to the assumption that the strategic level of organisations often lacks a systematic and integrated approach to knowledge management and fails to create organisational culture favourable to innovation, which would encourage employees to share their knowledge and experience. Thus, the dissertation addresses the research problem: what factors could foster a continuous application of knowledge potential, which in its turn would promote the creation of innovations? One of the main aspects of the novelty of the dissertation is identification and theoretical justification of knowledge management factors promoting the creation of innovations and the accentuation of the importance of their interconnectedness. In the dissertation, with the emphasis on the continuous process of the development of innovations, a theoretical, research based Integrated Knowledge Management Model was constructed, which was used to assess the impact of knowledge management factors on innovation in Lithuanian business organisation