Kind und Kindheitsdarstellungen in der Welt des Kristijonas Donelaitis

Kristijono Donelaičio žymusis kūrinys "Metai", pirmą kartą publikuotas 1818 m., traukė jau ne vieno tyrinėtojo dėmesį. Straipsnis skirtas ikišioliniuose tyrimuose nenagrinėtam aspektui, o būtent tam, kaip Donelaitis perteikė vaikų pasaulį XVIII amžiuje. Tuo metu vaikas jau buvo tapęs diskurso objektu Europos literatūroje. Tarp XVI ir XVIII amžių vaikas imtas kiek kitaip traktuoti ir Vakarų vaizduojamajame mene, parodomas ne tiek kaip "mažas suaugęs" žmogus, o adekvačiau vaikiškam įvaizdžiui gyvenime. Tačiau iš vaizduojamojo meno sužinoti vaikų vaizdavimą baltų kraštuose ir liaudies kultūrą XVIII a. sunku, nes jie mene nefigūravo, išskyrus nebent Kristaus kūdikėlį. Kiek geresnė padėtis šia prasme buvo Livonijoje, kur vokietis Johann Christoph Brotze (1742–1823) meniškai dokumentavo kasdieninį liaudies gyvenimą ir suaugusiųjų aplinkoje parodė vaikų. Straipsnyje nagrinėjama interpretuojant iš istorinės perspektyvos tai, kaip Donelaitis parodė kūdikio gimimą; vaiko kūdikystės amžių; tėvų ir vaikų santykius; berniukų ir mergaičių skirtumus; žaislus ir žaidimus vaikų gyvenime; vaikų aprangą; suaugusiųjų gyvenimo tamsiąsias puses, su kuriomis susiduria vaikai, kaip pavyzdžiui besaikis alkoholio vartojimas ir prievarta. Donelaičio eilėse atsispindi supratimas, kad vaikai į pasaulį ateina biologiškai lygūs, tačiau jų tėvų socialinė padėtis lemia tolesnį vaiko gyvenimą. Donelaičio kūrinyje yra paliesta ir kulinarinė tema, o ją perteikiant minimi ir vaikai. Straipsnyje nemažai cituojamos vaikus mininčios "Metų" eilutės ir tai susisteminama pateikiant interpretacinį akademinį tekstą