Hope support and inspiration intervention efficacy estimation in health care nurses sample

Mokslinė problema. Pagrindinė darbo problema – mokslinių vilties intervencijų efektyvumo tyrimų trūkumas slaugytojų grupėje. Tyrimo tikslas – įvertinti vilties didinimo intervencijos (Herth, 2001) efektyvumą slaugytojų grupėje didinant vilties išgyvenimą. Metodai. Tyrime dalyvavo 34 Marijampolės miesto ligoninės slaugytojos, turinčios tiesioginį kontaktą su pacientais. Viena tiriamųjų grupė dalyvavo penkiuose 1,5 valandos trukmės pratybose, parengtose pagal K. Herth (2001) vilties didinimo programą. Poveikio grupei buvo sudaryta ir apklausta lyginamoji grupė. Per pratybas orientuotasi į slaugytojų vilties išgyvenimą siekiant jį sustiprinti. Matavimai atlikti prieš pradedant pratybų ciklą ir jam pasibaigus. Vilties lygiui nustatyti naudotas Herth vilties indeksas (angl. Herth Hope Index), vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijų naudojimo klausimynas (angl. Hope intervention Questionaire). Išvados. Tyrimo rezultatai parodė: slaugytojoms taikant vilties didinimo ir palaikymo intervenciją (Herth, 2001), vilties lygis tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai nepadidėjo, bet atsiskleidė statistinio reikšmingumo tendencijos. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai nepadidėjo dvasingumu grįstos vilties didinimo strategijos naudojimas, tačiau taip pat pastebėtos statistinio reikšmingumo tendencijos. Norint nustatyti vilties didinimo intervencijos (Herth, 2001) grupių efektyvumą slaugytojų imtyje, reikia papildomų tyrimų. Šis tyrimas atskleidžia efektyvumo tendencijas bei nurodo kryptis ir rekomendacijas tolesniam darbui.Background and purpose. Hope is very important in health care nursing practice. Patients with higher hope level usually distinguish from others because of their better psychological and physiological health. For a patient a nurse becomes the person who he sees, speaks and spends with him/her most of his/her time. The process of this interpersonal communication can influence patients hope level experience. There is a lack of analysis in hope inspiration efficacy in health care nurses sample. Main aim of this research is to investigate hope inspiration (according Hearth, 2001) efficacy in health care nurses sample. Methods. In research participated 34 health care nurses, which has direct contact with patients. 12 nurses participated in five 1,5 our length group activities prepared according K. Hearth (2001) hope intervention programme. Experimental and comparisment groups were questioned before and after group activities using Hope Intervention Questionaire and Herth Hope Index. Results. Results of research shows, that health care nurses feeling of hopefulness after hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention has not increased, but there is tendencies of statistical significance. Also after hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention usage of spirituality based hope inspipration strategie in health care nurses sample is not significant but there is tendencies of statistical significance. Conclusion. To establish Hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention efficacy in health care nurses group there are needed more researches on this topic. This research reveals tendencies of efficacy and shows future directions for further work in this field